Alkoholio vartojimas tarp paauglių — mažiausias per 25 metus, rodo tyrimas

Lapkričio 12 dieną Portugalijos sostinėje Lisabonoje paskelbti ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD). Lapkričio 12 dieną Portugalijos sostinėje Lisabonoje skelbiami ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai.

Įvardytos dažniausios priežastys, kodėl lietuviai keičia automobilį

Bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių, tai beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Geresni rodikliai už Lietuvos yra tik keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis — Danijoje (74 proc).

Bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių. Geriausias rodiklis — Kosove (29 proc.), prasčiausias — Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai kiek prasteni nei Lietuvos: Latvija — 89 proc., Lenkija — 81 proc., Estija — 82 proc.

Alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Situacijos gerėjimą šiuo požiūriu Lietuvoje rodo ir palyginimas su kitomis ESPAD šalimis, kuriose pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje: tuomet bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos — 63 proc. 

Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių 

Nuo 2003 metais Baltijos šalyje pasiekto piko tabako rūkymo srityje įprastinių cigarečių rūkymas tarp paauglių nuosekliai mažėjo.

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

2003 metais 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metai — 54 proc. Taip pat nuo 2003 metų piko mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 m. ir 33 proc. 2019 m.) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 m. ir 4 proc. 2019 m.). 

Tuo tarpu 2015 metais bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15-16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc., panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.). Kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei ESPAD šalių vidurkis (40 proc.): Latvijoje 52 proc., Estijoje 54 proc., Lenkijoje 56 proc. 

Nežymiai sumažėjo nelegalių narkotikų vartojimas 

2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų; ESPAD šalių vidurkis 17 proc. Labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.).

Atidžiau keliuose: pastebima, jog persukus laiką padaugėja eismo įvykių

Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 metų iki 19 proc. 2019 metais, rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse.  

Tuo tarpu ESPAD šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių.

Populiarėja lošimai ir kompiuteriniai žaidimai 

2019 metų ESPAD rezultatai rodo, kad lošimas iš pinigų tapo populiaria Europos mokinių veikla — 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie žaidė bent vieną žaidimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos.

Lietuvoje šie skaičiai kiek mažesni: atitinkamai 19 proc., iš jų  25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia lošiama loterijoje arba kortomis. 

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

Per pastaruosius 20 metų išaugus išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui išaugo ir žaidimų populiarumas.  ESPAD šalyse apie 60 proc. respondentų teigė, kad jie žaidė skaitmeninius žaidimus tipišką mokyklinę dieną paskutinį iki apklausos mėnesį (68 proc. — "nemokyklinę" dieną), Lietuvoje atitinkamai 69 proc. ir 76 proc. Daugiausiai laiko žaisdami prie kompiuterių praleidžia Suomijos (77 proc. mokyklinę dieną), Danijos (75 proc. mokyklinę dieną), Faro (74 proc. mokyklinę dieną), Švedijos (73 proc. mokyklinę dieną), Estijos (73 proc. mokyklinę dieną)  paaugliai. 

Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikinai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami nei merginos.

ESPAD šalyse 94 proc. respondentų pranešė apie tai, kad naudojosi socialinėmis medijomis paskutinę savaitę iki apklausos, ir tai visiškai sutampa su atitinkamu Lietuvos rodikliu. Respondentai vidutiniškai praleidžia 2-3 val. tipišką mokyklinę ir 6 val. ir daugiau "nemokyklinę" dieną. Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, merginos dažniau nurodė į socialinių medijų naudojimą nei vaikinai.