VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje išreiškė susirūpinimą dėl Vokietijos ambasadoriaus Matthias'o Sonn'o pareiškimo, pasakyto skulptūros "Vandens nešėjas" Vilniaus žydams atminti atidengimo ceremonijoje.
Skulptūra "Vandens nešėjas" pastatyta Vilniaus senamiestyje, Kėdainių ir Lydos gatvių sankirtoje. Ją sukūrė garsus skulptorius Romualdas Kvintas, įkvėptas Vilniuje gyvenusio žydų poeto Mošės Kulbako kūrybos.
Diplomatas teigė, kad Raudonosios armijos tikslas išlaisvinant Vokietiją nuo nacizmo buvo įtvirtinti "represinę Stalino valdžią" nugalėtoje šalyje.
Ambasada pabrėžė, kad Vokietija 1945 metais nebūtų turėjusi nustatyti "jokios kitos valdžios", jei 1941 metais fašistinė Vokietija nebūtų užpuolusi TSRS ir anksčiau nebūtų užkariavusi pusės Europos.
Rusijos diplomatai pažymėjo, kad "kazuistika, stiliaus žaidimai, žodinės ekvilibristikos ir retorikos stebuklai" yra visiškai nepriimtini.
Diplomatinė atstovybė pabrėžė, kad pastaruoju metu Vokietijoje vis aktyviau propaguojamos pseudoistorinės koncepcijos, kurios TSRS ir Trečiąjį Reichą sugretina kaltinant dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios. Be to, neteisingai sutapatinamas komunistų ir nacių režimas.
"Tai daroma, aišku, siekiant sumažinti vokiečių atsakomybę už nežmoniškus nacizmo nusikaltimus. Šis požiūris sukelia mūsų kategorišką atmetimą ir kelia abejonių dėl sudėtingo pokario susitaikymo su vokiečių tauta proceso", — sakoma ambasados pranešime.
Istorijos perrašymas Lietuvoje
Lietuvoje laikomasi istorijos perrašymo ir nacizmo šlovinimo kurso.
Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", tačiau manoma, kad dauguma jų Antrojo pasaulinio karo metu stojo į nacistinės Vokietijos pusę ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje, taip pat žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.
Tie, kas nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami.
Be to, Baltijos šalys reguliariai skelbia kovą su "sovietų okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.