VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos biudžeto deficitas bus reikšmingas mažiausiai ateinančius dvejus metus, todėl Finansų ministerijai teks skolintis daug pinigų, sakė Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.
"Tačiau dabar ne 2009-ieji, kuomet tuometinė finansų ministrė plikomis rankomis už skystų geltonų kasų traukė Lietuvėlę nuo bankroto slenksčio ir asmeniškai turėjo įtikinėti tarptautinius kreditorius, kad šios šalies ateitis yra šviesi ir ji sugebės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (nemelavo)", — rašė jis savo Facebook paskyroje.
Pasak ekonomisto, dabar ir ateinančius ketverius metus prie Finansų ministerijos durų "atsiras investuotojų eilė", kurie ateina skolinti pinigų Lietuvai su neigiama palūkanų norma. Tačiau tai nereiškia, kad problemų ir darbo nebus.
"Visų pirma, kiekvienais metais pasipils siūlymai reformuoti-koreguoti-transformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, o čia reikės ir kompetencijų, ir, ypač, valios nušlifuoti perteklines svajones, atvėsinti nepagrįstų lengvatų gavėjus ir paaiškinti, kad gerovės valstybės pamatus stato ne mokesčių sistema ir ne finansų ministerija", — rašė jis.
Be to, pasak ekonomisto, Finansų ministerija turės atsakyti į klausimą, kodėl visos išsivysčiusios Vakarų šalys turi asmenines investicines sąskaitas, o Lietuva vis dar neturi.
Anot jo, Finansų ministerija galės inicijuoti svarbias reformas. Tačiau dėmesys bus sutelktas ne į šį skyrių, o į Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas.
"Būsima vyriausybė turės moralinę pareigą (kaip ir visos kitos vyriausybės), finansinį pagrindą (tvirtesnį nei bet kuri ankstesnė vyriausybė) bei, mano kuklia subjektyvia nuomone, tinkamas kompetencijas ir vertybes sukurti proveržį ir progresą ten kur jo labiausiai trūksta", — rašė jis.
Seimo rinkimų rezultatai
Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.
Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.
Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. Šiek tiek mažiau vietų (11) atiteko Laisvės partijai, kuriai tai buvo pirmieji rinkimai. Dar dešimt mandatų turi Darbo partija.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) nepavyko įveikti penkių procentų barjero.