Estija liko paskutinė Baltijos šalis, neturinti CO2 mokesčio automobiliams

Trijų Baltijos šalių gyventojai, atsižvelgdami į tai, dažnai registruoja automobilius Estijoje, ten gaudami leidimą gyventi arba registruodami įmones, kuriose registruoti automobiliai
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Įvedus automobilių mokestį Lietuvoje Estija ir Lenkija tapo dviem paskutinėmis Europos Sąjungos šalimis, kurios neturi CO2 mokesčio automobiliams, rašo Sputnik Latvija.

EK suteiks paskolą Lietuvai darbo vietoms išsaugoti pandemijos metu 

Latvijos gyventojas papasakojo, kad daugelis tautiečių važinėja po respubliką su estiškais numeriais.

"Jei Latvijos policija sustabdys mašiną ir paaiškės, kad esate latvis ir gyvenate Latvijoje pagal dokumentus, gausite baudą. Todėl aš užsiregistravau pas draugus, gyvenančius Valgoje. Dabar policija man nieko negali padaryti", — pasakė jis.

Estijos pusei, pasak latvio, ši padėtis yra naudinga, nes mokesčiai mokami pagal gyvenamąją vietą Estijoje.

Kelių departamento Valgos atstovybės pagrindinis specialistas Aivaras Tumanovas pažymėjo, kad vis daugiau latvių registruoja automobilius Estijoje. Anot jo, kiekvieną savaitę būna du ar trys tokie prašymai.

Taip pat, pasak Tumanovo, latviai Estijoje sukuria įmones, kuriose bus įregistruoti automobiliai.

Sputnik Latvija rašo, kad įvedus automobilių mokestį Lietuvoje, Estija ir Lenkija tapo dviem paskutinėmis ES šalimis, kuriose nėra automobilių mokesčio, susijusio su CO2 išmetimu. Ir atsižvelgus į tai, kad Lenkijoje vykstant pirmai automobilio registracijai, mokestis yra susijęs su variklio darbiniu tūriu, tai Estija yra vienintelė ES šalis, kurioje nėra jokių mokesčių už automobilį.

Dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai padės saugoti aplinką nuo taršos

2017 metų kovą Finansų ministerija pranešė, kad Estija visgi įves aplinkosaugos mokestį, susijusį su taršiais lengvaisiais automobiliais. Vyriausybė patvirtino tokią koncepciją: mokestis galėtų priversti vartotojus pirmenybę teikti mažiems automobiliams ir automobiliams, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai.

Buvo numatyta, kad įsatymo projektas įsigalios vėliausiai 2018 m. sausio 1 dieną. Tačiau dėl visuomenės pasipriešinimo po poros mėnesių Jüri Rato vyriausybė paskelbė, kad siekiant palaikyti ekonomikos augimą, mokestis visgi nebus įvestas.

Planuojama, kad situacija artimiausiu metu taip pat nesikeis.

Lietuvoje nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimai. Remiantis pakeitimais, apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių variklinių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų) angliavandenilių (CO2) išmetimas, išskyrus istorines variklines transporto priemones, kurias registruoja savininkas.

Mokslininkai: net visiškai nutraukus išmetamų teršalų kiekį klimatas nebus išgelbėtas  

Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir jos išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, jei šis rodiklis viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

2020 m. rugsėjį tapo žinoma, kad Europos Komisija pateikė rekomendacijas, pagal kurias automobilių anglies dioksido išmetimai turėtų būti sumažinti dar greičiau nei buvo planuojama.

Ankstesniame plane buvo reikalaujama iki 2030 metų 37,5 proc. sumažinti automobilių išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu, o naujuoju planu kartelė pakelta iki 50 proc.

Europos Komisija nori, kad pasiūlymai būtų patvirtinti iki 2021 metų birželio, pažymėdama, kad kuo ilgiau delsiama mažinti išmetamų teršalų kiekį, tuo griežčiau tai reikės padaryti ateityje, kai klimato kaitos problema paūmės.