Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra

Respublikoje per metus vidutiniškai nustatoma 9-21 diena su lijundra, dažniausiai ji pastebima Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, aukštumose, rečiau — pajūryje
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lietuvos meteorologai pasidalino informacija apie vieną iš apledėjimo formų — lijundrą.

Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas

Specialistai pažymi, jog šaltuoju metų laiku žmonės daugiau ar mažiau susiduria su nemaloniais gamtos reiškiniais — įvairiomis apledėjimo formomis: lijundra, šarma, šerkšnas, plikledis.

Anot specialistų, lijundra — tai procesas, kurio metu atšalę, bet vis dar skystos formos, vandens lašai (dulksna, silpnas lietus ar rūkas) krinta ir pasiekę šaltą paviršių ar kliūtį (0 laipsnių ar žemesnės temperatūros) iš karto sustingsta į ledą bei prišąla prie paviršiaus.

Lijundra paprastai padengia visus atvirus krituliams paviršius, kuriems atšalus susidaro tanki, kartais stiklinė ledo pluta.

"Lijundros apšalas gali pridaryti nuostolių ne tik vairuotojams ir pėstiesiems, bet ir kitoms ūkio šakoms — kelių centimetrų storio lijundros sluoksnis gali nulaužti medžius arba jų šakas, nutraukti elektros perdavimo linijų laidus, išgriauti stulpus ir t.t.", — pažymėjo meteorologai Facebook.

Pažymima, jog meteorologijos stotyse lijundros apšalas matuojamas naudojant standartinį lijundros-šerkšno stovą, kuriuo nustatomas apšalo stotis, susidarymo ir irimo greitis, skersmuo ir svoris.

Specialistų duomenimis, per metus vidutiniškai nustatoma 9-21 diena su lijundra. Dažniausiai lijundra stebima Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, aukštumose, rečiau — pajūryje.

Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra