Naujai išrinkto Seimo darbas prasidėjo skandalingai. Didžiausios opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato, protestuodamas prieš konservatorių siekį atimti iš "Valstiečių" bet kokią valdžią.
Šiame kontekste pirmas klausimas — Karbauskio poelgis tai spontaniškos emocijos ar iš anksto sugalvotas planas? Didesnė dalis ekspertų pritaria antram variantui. Kitaip tariant, "Valstiečių" vadovas ketino pasitraukti iš Seimo nepriklausomai nuo konservatorių veiksmų, tačiau jie savo elgesiu sukūrė jam idealų foną tai padaryti.
Kaip pažymėjo Seimo pirmasis vicepirmininkas, "Tėvynės sąjungos" narys Jurgis Razma: "Galiu apgailestauti, kad, ko gero, mes neįžvelgėme, jog galime būti netyčia pakliuvę į Ramūno Karbauskio slapto viešųjų ryšių plano vykdymą". Tačiau vargu ar tai tik viešieji ryšiai — labiau panašu į gerai apgalvotą žingsnį. Kokia esmė?
Akivaizdu, kad "valstiečiai" pralaimėjo rinkimus tame tarpe todėl, kad nepakankamai gerai dirbo su rinkėjais — galvojo, kad pakaks kasdienio premjero ir sveikatos apsaugos ministro viešumo, kovojant su koronavirusu. Nepakako.
Tuo tarpu, kaip po pirmojo Seimo rinkimų turo pasakė "Laisvės partijos", kuri nustebino savo rezultatu, lyderė Aušrinė Armonaitė: "Rodos, 9,11 proc. žmonių pirmajame ture balsavo už Laisvės partiją. Mes daug dirbome, kad prisistatytume jiems: ir 12 valandų transliavome programą, ir pati du kartus Lietuvą pervažiavau, ir toliau bendraujame mikrorajonuose Vilniuje su žmonėmis. Gal tas politikų išėjimas į gatvę, išgirdimas 10 kartų kritikos, kad tuos du kartus galėtum paaiškinti savo idėjas ir galbūt sulauktum simpatijų. Tai yra labai svarbu".
Taip, pastovus tiesioginis bendravimas su elektoratu (tuo labiau, kad Lietuvoje yra daug neapsisprendusių ir pasyvių rinkėjų) iš tiesų yra labai svarbus, ir Karbauskis, atrodo, tai suprato. Aiškindamas savo sprendimą trauktis iš Seimo, jis teigė: "Prioritetiniu tampa ir pasiruošimas savivaldybių rinkimams, kam pasitarnaus LVŽS skyrių stiprinimas ir gerai organizuota rinkiminė kampanija. Suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo".
Sėkmė savivaldybių rinkimuose yra tramplinas į sėkmingus Seimo rinkimus. Todėl labai svarbu gerai pristatyti save ir pakritikuoti oponentus (o progų turėtų būti nemažai) regionuose. Be to, išėjimas iš parlamento reiškia ne tik daugiau laisvo laiko, bet ir didesnę pasisakymų laisvę. O "karštai" pasisakyti Karbauskis mėgsta.
Tiesa, dalis ekspertų mano, kad politikui naudingiau būti parlamente, nes ten esi pastebimesnis ir todėl turi daugiau galimybių populiarinti savo partiją. Be to, darbas Seime reiškia žinojimą, kas vyksta politikos užkulisiuose. Šiame kontekste galima pažymėti, kad žiniasklaidos dėmesio Karbauskiui net ir po išėjimo iš parlamento, greičiausiai, netrūks (tuo labiau, kad jis lieka vadovauti partijai). O Seime jis palieka daug bendražygių, kurie turėtų padėti jam neprarasti ryšio su didžiąja politika — pirmiausiai Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu pastarasis gali įnešti daugiau konstruktyvumo bei sutarimo į vidinius procesus "valstiečių" frakcijoje ir į jos santykius su kitomis politinėmis jėgomis. Tokiu būdu, susiklostytų gero (Skvernelio) ir blogo (Karbauskio) policininko situacija, kuri ilgainiui leistų partijai sustiprinti savo politines pozicijas.
Tačiau visame šitame paveiksle yra viena rizika — ne tiek "valstiečiams" kaip organizacijai, kiek Karbauskiui kaip ambicingai asmenybei. Gali atsitikti taip, kad, kol jis dirbs "ant žemės", partija gali priprasti prie gyvenimo be jo aktyvesnio vaidmens aukščiausiame lygmenyje (pirmiausiai Seime).
Kitaip tariant, ji pradės institucionalizuotis (remtis struktūra, o ne lyderiu) ir orientuotis į kitas personalijas (pirmiausiai, į Skvernelį), kas Karbauskiui gali nepatikti ir todėl baigtis partine suirute. Kita vertus, jeigu jis gerai apgalvojo išėjimą iš Seimo, jis turėjo įvertinti visas galimas tokio žingsnio pasekmes. Reiškia, nebijo nei sisteminių, nei asmeninių iššūkių. Kaip bus, pažiūrėsime.
Apibendrinant, galima teigti, kad "valstiečiai" su Karbauskiu priešakyje ir toliau griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje, bet nuo to ji darosi tik įdomesnė. Kitas faktas yra tas, kad pasiduoti jie neketina ir jau pradėjo ruoštis revanšui. Laukiame tęsinio.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.