Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys

Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo atleista 3,6 tūkstančio daugiau moterų, nei buvo įdarbinta, rodo "Sodros" duomenys
Sputnik

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Pandemija Lietuvoje labiau paveikė moteris nei vyrus, pranešė Socialinio draudimo fondo ("Sodra") spaudos tarnyba.

Apklausos metu paaiškėjo, kad dauguma norėtų renovuoti savo daugiabutį namą

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių. Tai — 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė — 43 proc. dirbančiųjų.

"Socialinio draudimo fondui svarbus kitas rodiklis – visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kurį lemia darbuotojų skaičius ir visos jų pajamos, nes nuo to priklauso, kiek įmokų „Sodra“ surenka. O jis rugsėjį, palyginti su vasariu, buvo paaugęs 5,7 proc", — sakė "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Bedarbio pašalpų gavėjų skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo - nuo beveik 60 iki 90 tūkst. Vidutinė bedarbio išmoka per mėnesį buvo 356 eurai, o trečiųjų ketvirtį naujų šios išmokos gavėjų skaičius stabilizavosi.

Ir nors tarp bedarbių daugiausia — jaunų vyrų, pandemija skausmingiau kirto moterims. Kur kas daugiau jų neteko darbo. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo moterų iš darbo atleista 3,6 tūkst. daugiau, negu priimta, tuo metu vyrų 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.

Lietuvoje elektromobiliai tapo patrauklesni už dyzelinius automobilius

Profesijose, kurių darbuotojų per karantiną labiausiai sumažėjo, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tai ir kelionių palydovai, kur moterų — 68 proc. ir kelionių konsultantai (70 proc. moterų), virėjai (88 proc. moterų), viešbučių administratoriai (85 proc. moterų).

"Ilguoju laikotarpiu pandemija gali turėti neigiamos įtakos pajamų nelygybei ir skurdo didėjimui. Kita vertus, šis laikas gali atverti naujų galimybių, jeigu daugiau dėmesio bus atkreipta į šeiminių pareigų pasiskirstymą namuose bei į lankstesnį darbo ir šeimos derinimą. Iki šiol vidutinių vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio tendencijos buvo palankios. Vyrų atlyginimai yra 13,2 proc. didesni nei moterų, tačiau skirtumas kasmet mažėja. Palyginti, 2018 metais vyrų ir moterų vidutinių pajamų atotrūkis siekė 17 proc.", — tvirtina Zitikytė. 

Kai kuriems sektoriams pirmasis karantinas turi ilgalaikį poveikį, išliekantį iki šiol. Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje — 19 proc., kelionių agentūrose — 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje — 16 proc.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 60 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 400 mirė.

Karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Dabar jis galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.