Diplomatinis protokolas COVID-19 laikais

Dabartinį marą palyginti su "juodąja mirtimi" XIV amžiaus viduryje būtų per daug. Tada, minimaliais vertinimais, maras sunaikino ketvirtadalį Europos gyventojų, daugelis kaimų ir net miestų paprasčiausiai nustojo egzistuoti, dabar, ačiū Dievui, to nėra
Sputnik

Vėlgi, higienos ir sanitarijos, taip pat medicinos mokslo lygis dabar yra šiek tiek kitoks.

Didžioji Britanija patvirtino koronaviruso vakciną

Tačiau vienu požiūriu skirtumas tarp dabartinių Maskvos, Paryžiaus ir Niujorko gyventojų ir tuometinių Florencijos ir Strasbūro gyventojų yra nedidelis. Ir tie, ir anie vienodai nesupranta, kada viskas baigsis. Kaip sakė Sokratas: "Aš žinau, kad nieko nežinau".

Žinoma, yra ir optimistų. JK sveikatos apsaugos ministras Metas Henkokas (Matt Hancock) teigė, kad gyvenimas karalystėje normalizuosis iki 2021 metų Velykų. Būtų gerai, o dar geriau, jei iki Užgavėnių, bet, tiesą sakant, visa tai primena seną dainą apie Malbruką: "Jis grįš iki Velykų ar Trejybės, ateina Trejybė, Malbruko vis nėra".

Šiuo atžvilgiu Kremlius "nesupranta, kiek laiko tęsis epidemija. Yra supratimas, kad dabar energingiausios pastangos dedamos vakcinų gamybai ir masinės vakcinacijos įvedimui, kas gali sulėtinti ir ilgainiui užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui", tai yra, mes padarysime tai, ką privalome, ir ten, kaip Dievas panorės, atrodo realiau.

Žinoma, viskas priklauso nuo Dievo valios, įskaitant epidemijos laiką, bet pažiūrėkime, kaip maras veikia diplomatinį protokolą, kuris, atrodo, nėra tiesiogiai susijęs su juo.

Kai kurios Europos šalys Kalėdų proga žada palengvinti COVID-19 apribojimus

G7 suvažiavimas paskutinį kartą buvo surengtas 2019 metų rugpjūtį Biarice, o nuo to laiko renginys lyg užmirštas. Iš pradžių Trampas norėjo jį surengti vasarą, manydamas, kad nepakako birželio 10–12 dienomis vykusios galingų valstybių vaizdo konferencijos, tada jis atidėjo planus rudeniui, vėliau — po rinkimų gruodžiui, tačiau dabar net neaišku, kas bus su Trampu, o juo labiau — su Kongresu.

Kartu pasitvirtino patarlės "Aklas badas duonai esant" teisingumas. Taip, be abejo, problemų ir net tiesioginių nelaimių yra virš stogo, tačiau tai neturi nieko bendro su pusės pasaulio valstybių vadovų susitikimo buvimu ar nebuvimu. Ir jau anksčiau (jau kurį laiką) buvo aišku, kad renginys tuščias, tačiau dabar tai buvo įrodyta eksperimentu.

Didžiojo dvidešimtuko susitikimas taip pat vyko internetu, ir negalima teigti, kad kam nors tai padarė didelį įspūdį. Akivaizdu, kad vis dėlto asmeninis ryšys tarp galingų valstybių vadovų, taip sakant, sukuria sinergiją. "Puotos, meilės intrigos ir Vienos kongreso ginčai", tai yra, dalykai yra neprivalomi, "paraštėse", kaip sakoma dabar, taip pat kažkam reikalingi. Galbūt tai yra diplomatijos esmė.

Žinoma, reikia žinoti, kada sustoti. Perdėta asmeninių kontaktų svarba, kuri prasidėjo Chruščiovo-Brežnevo laikais, bet kuri tapo visiškai per didelė valdant Gorbačiovui-Jelcinui, kai tapo įprasta, kad reikia atlaisvinti diržą, pasėdėti kartu be kaklaraiščių ir viską aptarti — tai irgi per daug, ypač, kai partneris minkštai kloja, bet kieta miegoti. O juk partneriai dažniausiai būtent tokie ir yra.

Dabar COVID-19 dėka ir pasibaigus visiems malonumams bei santykiams, tarptautinė politika nevalingai grįžo į senus laikus. Žinoma, kitokiu materialiniu ir techniniu pagrindu. Tada buvo žąsų plunksnos, sandarinimo vaškas, kuriais buvo užantspauduoti pranešimai "Mano suverenus brolis!", kurjeriai, kurie varė arklius. Šiandien — visokia elektronika ir kriptografija, tačiau esmė lieka ta pati. Kaip buvo giedama XVIII amžiaus kareivių dainoje,

"Rašo, rašo Prūsijos karalius

Prancūzijos imperatorienei

Meklenburgo laišką".

Tas pats ir XXI amžiuje, tik su "Zoom".

Ir net nėra tikrumo, kad tai ypač jaudina pasaulio politikos gigantus. Putinas, Si Dzinpingas, Makronas, Merkel jau daugelį metų laiko vadžias, jie savo partnerius pažįsta kaip nuluptus ir visai gali apriboti komunikacijos priemones tik Meklenburgo laiškais. Nebūtina nuolat skraidyti po pasaulį asmeniniams susitikimams su ilgalaikiais partneriais.

Demokratija naikina Europą. Ar Europa pirma užmuš demokratiją?

Yra tik vienas "bet".

Stažą sukaupusiems didingiems vadovams tikrai nereikia puotų ir linksmybių. Nors ir su COVID, nors ir be jo. Bet viskas nesitęsia amžinai, juos pakeis kiti. O naujiems lyderiams, užėmusiems jų vietą, reikės asmeninio bendravimo — bent jau tam, kad vieni kitus pažintų ir priprastų. Per "Zoom" bus sunku.

Ir čia įdomu, kas atsitiks pirmiausia. Kasdienio normalumo atkūrimas pasibaigus infekcijai ar politinių kartų pasikeitimas. Lygtis su dviem nežinomaisiais, tačiau atsakymas labai svarbus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.