Rusija ir Baltarusija jau seniai diskutuoja dėl krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimą. Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas rimtai svarsto šį klausimą.
Baltijos šalių uostų krovinių apyvarta jau kelerius metus mažėja ir patiria nuostolių, ir visa tai vyksta dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikos ypatumų.
Šiuo metu Maskva ir Minskas aktyviai derasi: tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Šalys ketina bendrai naudotis terminalais Leningrado srityje, įskaitant Ust Lugą. Tai reiškia nuostolius Baltijos šalims.
Rusija jau seniai nukreipė savo krovinius iš Baltijos šalių į savo teritoriją. Viena iš priežasčių — atvira Baltijos valstybių rusofobija. Tačiau pramonės atstovai mano, kad Maskvai tai yra ir saugumo bei ekonominio pagrįstumo klausimai.
"Kai jūsų šalies ekonomika veikia maksimaliai ir visa pridėtinė vertė lieka šalies viduje — tai yra darbo vietos, mokesčiai ir visa kita. Kodėl mes turime ką nors maitinti? Kita vertus, tokių mėginimų nėra", — sakė Viktoras Gešelė, "Ultramar" plėtros direktorius.
Kai kurie ekspertai mano, kad po kurio laiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai gali likti be Rusijos krovinių.
Aptardamos tranzito perorientavimo klausimą, Rusija ir Baltarusija ketina kartu naudoti terminalus Leningrado srityje, įskaitant Ust-Lugą. Šiuo metu Maskva aktyviai plėtoja regiono infrastruktūrą.
Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus. Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.