VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Besimokantieji dabar tai daro kur kas tikslingiau ir renkasi ateityje perspektyvias profesijas, rašo Užimtumo tarnyba.
Per devynis šių metų mėnesius visose paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo vos 4,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra net 41,3 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Pokyčius profesiniame gyvenime ryžtingiau įgyvendinti nusiteikę vyrai — jie sudaro 55,2 proc. tarp įgyjančių naujas kvalifikacijas. Tuo tarpu moterų sumažėjo 3,2 proc. Daugiausiai įgyti profesiją nori jaunuoliai iki 29 metų — jie sudarė 32 proc., vyresni nei 50 metų — 27,1 proc., o ilgalaikiai bedarbiai — 21,3 proc.
UŽT klientai pastaruoju metu aktyviau renkasi profesijas, susijusias su naujausiomis technologijomis ir šalies ūkiui kuriančiomis pridėtinę vertę — programinės įrangos testuotojo, metalo apdirbimo staklininko, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, multimedijos paslaugų teikėjo, Java programuotojo, žiniatinklio programuotojo ir kt. Šias profesijas per devynis mėnesius ryžosi įgyti dvigubai daugiau asmenų (289), palyginus su 2019 metais.
Norinčių mokytis IT programų daugėja ne tik tarp jaunimo, bet naujoves mėgina ir vyresnio amžiaus asmenys, norintys persikvalifikuoti. Šiais metais visose amžiaus grupėse paklausi žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa, kurią rinkosi 165 asmenys. Daugiau pageidaujančių įgyti sandėlio operatoriaus ir suvirintojo kompetencijas.
Pernai populiaresnės buvo metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio bei pardavėjo programos.
Šiais metais profesiniame mokyme iš viso dalyvavo 3,7 tūkst. asmenų, 160 pradėjo dirbti pagal pameistrystės sutartį, 349 asmenims organizuota stažuotė, 206 pasinaudojo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone.
Moterų įsitraukimas į profesinio mokymo programas buvo gerokai mažesnis nei vyrų (41,6 proc. nusprendė įgyti naują kvalifikaciją), tačiau jos aktyviau naudojosi kitomis paramos mokymuisi priemonėmis. Pagal pameistrystės sutartį jų įsidarbino 58,1 proc., stažuotėje dalyvavo 64,8 proc., neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinime — 56,5 proc.
Nusprendę keisti darbo profilį, žmonės įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko ir kasininko, žiniatinklio programuotojo, sandėlio operatoriaus profesines kvalifikacijas. Daugiausiai darbo ieškančių žmonių paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.
Beveik 69 proc. asmenų, įgiję naują kvalifikaciją, sugrįžta į darbo rinką ir po 6 mėn. išlieka naujuose darbuose (pernai — 72,1 proc.), 60 proc. dirba po 12 mėn. ir 58 proc. — po 24 mėn. Šiemet, palyginti su 2019 metais, pastebimas profesinio mokymo ir pameistrystės trumpalaikės integracijos rodiklio mažėjimas.
Per šių metų devynis mėnesius kas trečias (77,9 tūkst.) darbo ieškantis asmuo neturi profesinio pasirengimo. Jų skaičius išaugo 17,9 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ilgalaikių bedarbių, neturinčių profesinio pasirengimo, išaugo 91,7 proc., jaunimo — 79,3 proc., 50+ — 27,2 proc. (2020 ir 2019 m. sausio 1 d.).
Darbo rinkoje poreikis didėja kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams — jiems laisvų darbo vietų išaugo 5,8 proc., palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu.