Anksčiau versija buvo patvirtinta, tačiau mokslininkai iš Stanfordo universiteto ja suabejojo: jų duomenimis, sutuoktinių panašumą lemia visiškai kiti veiksniai. Kokie būtent, aiškinosi RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.
Vienas veidas dviem
1987 m. Mičigano universiteto (JAV) specialistai paprašė savanorių poromis išdėlioti nepažįstamų žmonių nuotraukas. Nuotraukos buvo pasirinktos atsižvelgiant į išorinį panašumą. Pirmoji dalyvių grupė gavo jaunų žmonių ir merginų nuotraukas vestuvių metais, antroji — kuriose jie nufotografuoti po 25 santuokinio gyvenimo metų.
Tie, kurie žiūrėjo jaunavedžių nuotraukas, dažniau klydo ir pateikė tiek mažai teisingų atsakymų, kad tyrėjai juos laikė atsitiktinumu. Tačiau savanoriai teisingai sudarė pagyvenusias poras. Kita vertus, jie pažymėjo: veido bruožų panašumas nėra toks ryškus — greičiau tos pačios išraiškos ir raukšlės.
Mokslininkai nusprendė: tai yra pakankamas pagrindas hipotezei, kad bėgant metams vyras ir žmona išvaizda tampa panašūs. Praleisdami daug laiko kartu, sutuoktiniai nesąmoningai kopijuoja vienas kito veido išraiškas. Kaip įrodymą tyrėjai pateikė švedų psichologo Olafo Dimbergo darbą: jo eksperimente savanoriai automatiškai šypsojosi ar raukėsi, žiūrėdami į žmonių, turinčių tokią išraišką, nuotraukas. Amerikos ekspertai padarė išvadą, kad tos pačios emocijos, patirtos per ilgą gyvenimą kartu, paveikia kraujagysles ir veido raumenis. Todėl nepažįstamas žmogus, žiūrėdamas į sutuoktinius "su stažu", randa daug bendro.
Mylėti save
2006 metais Liverpulio universiteto (Britanija) mokslininkai patvirtino savo kolegų amerikiečių išvadas apie išorinį sutuoktinių panašumą. Tiesa, jie reiškinį paaiškino kitaip: jų nuomone, žmogus tiesiog pasirenka partnerį, panašų į save.
Savanoriams buvo parodytos 320 vyrų ir moterų — susituokusių porų — nuotraukų. Tyrimo dalyviai apie tai nežinojo. Jų buvo paprašyta įvardyti apytikslį žmonių nuotraukose amžių, įvertinti jų patrauklumą ir rasti bendrų bruožų.
Savanoriai laikė panašiais tuos vyrus ir moteris, kurie buvo susituokę kelerius metus — ir kuo santuoka ilgesnė, tuo labiau tai buvo pastebima. Tyrėjai padarė prielaidą, kad veido bruožai, panašūs į mūsų pačių, mums atrodo patrauklesni. Todėl išoriškai panašūs žmonės dažniau susituokia, o laikui bėgant panašumas tik stiprėja.
Po ketverių metų šią prielaidą įrodė Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai. Savanoriai tyrinėjo priešingos lyties nepažįstamų žmonių nuotraukas, tarp kurių buvo ir jų pačių nuotrauka — tik pakeista: kompiuterinė programa mergaites pavertė jaunais vyrais, o vyrus — moterimis. Bet apskritai veido bruožai liko tie patys. Beveik visi dalyviai laikė save patraukliausiais, ir jei tarp nuotraukų vietoje jų atvaizdo atsidūrė (taip pat perdaryta) jų motinos ar tėvo nuotrauka, tada jie pasirinko ją.
Pašalinti žmogiškąjį faktorių
Visai neseniai šias išvadas iš dalies patvirtino Stanfordo universiteto specialistai. Anot jų, žmonės tikrai teikia pirmenybę kuo panašesniems į save partneriams. Tiesa, laikui bėgant panašumas nedidėja, o kai kuriais atvejais, priešingai — mažėja.
Tyrėjai pašalino žmogiškąjį faktorių ir, be savanorių, į nuotraukų analizės procesą įtraukė dirbtinį intelektą — VGGFace2 veido atpažinimo algoritmą. Tai, jų nuomone, turėjo garantuoti objektyvesnius rezultatus.
Dalyviai ir kompiuterinė programa ištyrė beveik tūkstančio susituokusių vyrų ir moterų nuotraukas. Kaip ir 1983 m. tyrime, jie pirmiausia įvertino jaunų žmonių nuotraukas, o po to jų nuotraukas po 20–69 metų vedybinio gyvenimo.
Eksperimentas parodė, kad nuotaka ir jaunikis dažniausiai iš tiesų yra panašūs išvaizda — savanoriai ir veido atpažinimo algoritmas padarė tokias išvadas. Tačiau hipotezę, kad vyras ir žmona bėgant metams įgyja daugiau bendrų bruožų, paneigė ir žmonės, ir dirbtinis intelektas. Kai kurie savanoriai netgi pažymėjo, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai nebėra tokie panašūs vienas į kitą, kaip šeiminio gyvenimo pradžioje.
Darbo autoriai pabrėžia: jų išvados negali būti pritaikytos visiems žmonėms planetoje. Pirma, imtis yra nedidelė — tik 517 susituokusių porų. Antra, jie paėmė tik baltų heteroseksualių vyrų ir moterų nuotraukas. Be to, jie neatsižvelgė į tyrinėjusių savanorių amžių ir tautybę. O šie veiksniai, pasak mokslininkų, gali turėti įtakos nuotraukų vertinimui.