VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Finansinė pagalba buvo susijusi su sąlygomis, kurias užginčijo Lenkija ir Vengrija. Kokia yra sabotažo priežastis, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.
Europos oligarchija
"Mes nesileisime šantažuojami", — sako Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis. Jo nuomone, Europos partneriai užsiima turto prievartavimu.
Jam antrina Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas.
"Patvirtinus biudžetą, nebus jokių kliūčių šantažuoti tuos, kurie nesutinka su migrantų politika", — jo žodžius citavo naujienų agentūra "MTI".
Liepos mėnesį ES patvirtino ilgametį ES biudžetą 2021–2027 metams — 1,85 trln. eurų, taip pat susitarė dėl priemonių paketo, remiančio ekonomiką 750 mlrd. Išvardytose lėšų gavimo sąlygose nieko nesakoma apie pabėgėlių priėmimą. Tačiau problema yra kitame, ne mažiau rimtame aspekte — Briuselis susieja pinigų skyrimą su demokratinių standartų laikymusi.
Lenkijai ir Vengrijai to jau per daug, nes būtent tokiais klausimais Briuselis nuolat turi pretenzijų Varšuvai ir Budapeštui.
"Mes sakome "taip" Europos Sąjungai, bet ne tam, kad būtume baudžiami kaip vaikai, — paaiškino Moravieckis Lenkijos poziciją. — Organizacija, kurioje Europos oligarchija muša silpnuosius, nėra ta sąjunga, į kurią mes įstojome".
Abi valstybės nemažai gauna iš bendro biudžeto. 2018 metų duomenimis, Vengrija gavo šešis milijardus eurų, Lenkija — du su puse karto daugiau. O koronaviruso krizės metu pagalba būtų ne pro šalį. Tačiau lenkai ir vengrai neketina nusileisti.
Primetamos vertybės
Anksčiau aljansas nedeklaravo tvirtos sąsajos tarp materialinių ir politinių vertybių. Pagal teisinės valstybės principą ES remiasi pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe ir žmogaus teisėmis, įskaitant mažumų atstovus. Kovos su diskriminacija nariai yra už toleranciją, teisingumą ir vyrų bei moterų lygybę. Už pažeidimus baudžiama sankcijomis.
Varšuva ir Budapeštas turi su tuo problemų. Dviejų Rytų Europos valstybių vadovai kaltinami dešiniojo sparno populizmu, spaudimu teismų sistemai ir spaudai.
Pastaraisiais metais buvo pakankamai skandalų. 2018 metais Lenkijos prezidentas Andžejus Duda neleido šalyje vadinti nacių stovyklų šalies teritorijoje lenkiškomis ar kaltinti lenkus dalyvavimu Holokauste. Tada ES ne kartą kritikavo reformą, kuri, anot jos oponentų, Lenkijos teismus pavers priklausomais nuo vykdomosios valdžios.
Spalį Lenkijoje įvyko prieš abortus nukreiptų demonstracijų banga. Naujasis įstatymas neleidžia nutraukti nėštumo net esant nepagydomai ar sunkiai vaisiaus patologijai.
Tuo tarpu Vengrijoje žurnalistai skundžiasi cenzūra, o parlamentas atėmė translyčiams asmenims teisę keisti dokumentuose gimus nurodytą lytį. Viktoras Orbanas jau seniai kritikuojamas dėl prezidento valdžios stiprinimo silpninant parlamento vaidmenį. Briuselyje jo elgesys laikomas autoritariniu.
Lenkija ir Vengrija savo interesus iškelia aukščiau europinių, ir tai piktina ES partnerius. Kaip ir kitos Višegrado grupės šalys — Slovakija ir Čekija — jos ginčijo migrantų priėmimo kvotas ir pažeidė biudžetinę drausmę. Ir nepaisant to, kad abi šalys yra vienos labiausiai subsidijuojamų sąjungoje.
Ne laikas vetuoti
Vokietijos kanclerė Angela Merkel vis dėlto reikalauja tęsti derybas. "Sutarimas dėl biudžeto yra, jo nėra dėl teisės viršenybės", — aiškino ji. Tiesa, iki šiol nėra aiškaus supratimo, ką daryti su besipriešinančiais, ir Vokietijos vyriausybės vadovė atsisakė spekuliuoti šia tema.
Merkel kolegas ES vadovybėje erzina tai, kas vyksta. Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rotas (Michael Roth) pabrėžė, kad "dabar ne laikas vetuoti, turime veikti suderintai".
"Bendras interesas yra kuo greičiau išspręsti problemą. Nuo to priklauso darbo vietos", — sakė Fransas Timermansas (Frans Timmermans), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Nyderlandų užsienio reikalų ministras. Prancūzijos Europos reikalų ministras Klementas Bonas (Clément Beaune) sakė, kad demokratinių standartų laikymosi klausimu negali būti kompromisų.
"Kraštutiniu atveju svarstome tolesnį sprendimų priėmimą nedalyvaujant Lenkijai ir Vengrijai", — pagrasino jis.
"O situaciją sunku išspręsti, ir dėl biudžeto nebuvo lengva susitarti, — pažymi RIA Novosti politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. — Šiuo metu deramės su Lenkija ir Vengrija. Greičiausiai jie bandys derėtis dėl finansinės paramos garantijų".
ES negali egzistuoti be patvirtinto biudžeto — darbas prasidės visose politikos srityse, pažymi Jeriomina. "Nukentės ir patys šantažuotojai, tai yra Vengrija ir Lenkija", — priduria ji.
Tai, kas vyksta, gali suduoti ženklų smūgį Vokietijos, kuri šiais metais vadovauja Sąjungai, prestižui, sako Liudmila Babylina, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Politinės integracijos centro vadovė. Ir vis dėlto, jei ES turi "planą B", jei trūksta biudžeto, ekonominės pagalbos paketu viskas yra daug sudėtingiau. "Jei dėl daugiamečio biudžeto nebus susitarta iki Naujųjų metų, finansavimas kiekvienam 2021 metų mėnesiui bus skaičiuojamas pagal 2020 metų vidurkį. Tačiau ši galimybė reiškia, kad papildomas ekonomikos atkūrimo fondas neįsigalios. Ir per pandemiją nukentėjusioms šalims nebus lengva", — aiškina ji.
Tačiau priešingai nei teigia žiniasklaida ir populistiniai politikai, Lenkijos ir Vengrijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos klausimas dar nėra iškeltas. "Toks žingsnis nėra naudingas nei vienai, nei kitai pusei. Ir apskritai, tai yra beprotybė, kurią aiškiai parodė "Brexit" derybos, — sakė Babylina. — Tačiau Varšuvos, Budapešto ir Briuselio prieštaravimai yra esminio pobūdžio ir juos bus sunku greitai išspręsti."
"Konfliktai bloke nėra tokie reti", — prisimena Natalija Jeriomina. Bet dabar kalbame ne apie finansinius, o apie politinius skirtumus. "Principų ir vertybių susidūrimas yra rimtesnė problema. Išvada yra ta, kad ES labai serga — nėra solidarumo judėti į priekį. Nors kompromisas vis dar randamas, tačiau jo paieškos riba jau nustatyta. Tai daro įtaką Europos Sąjungos įvaizdžiui ir statusui", — pabrėžia ekspertė.
Vėliau bus pritaikyta bausmė
ES žada padaryti viską, kad biudžetas būtų patvirtintas iki metų pabaigos. Ir tada bus atpildas už šantažą. "Po kurio laiko Briuselis iš tiesų gali įvesti sankcijas, pavyzdžiui, atimti iš dviejų nepaklusnių šalių balsavimo teises taryboje", — sako Jeriomina.
Tačiau Liudmila Babylina pažymi, kad yra nedaug būdų daryti įtaką. "Labiausiai tikėtina, kad ES sušvelnins sąlygas", — sakė ji.
2015 metais Sąjungos lyderiai sutiko su Lenkija ir Vengrija kvotų paskirstymo priėmimo migrantams klausimu. Nuo to laiko nebuvo jokių atgrasymo priemonių, kad juos būtų galima priversti laikytis tvarkos.
Tačiau dabar Europos Parlamentas laikosi griežtos pozicijos. Kita vertus, Lenkija ir Vengrija turi šalininkų — Slovėnija pareiškė jiems paramą. Šiaip ar taip, biudžetas bus priimtas, iki Kalėdų atostogų dar yra kelios savaitės. O pagrindinis klausimas — kas vis tiek nusileis — kol kas lieka neatsakytas.