VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Per šešerius metus Lietuvos gyventojų korupcijos patirtis sumažėjo tris kartus, tačiau vis tiek išlieka aukštesnė nei ES vidurkis.
Tokias išvadas teikia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitikai, atlikę Europos Komisijos tyrimo "Specialus Eurobarometras 502" analizę, praneša STT spaudos tarnyba.
Apklausos duomenimis, korupcijos patirtis Lietuvoje 2019 metais siekė 8 proc. — tiek respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patys patyrė arba tapo korupcijos atvejo liudininkais. Palyginti su 2017 metais, rodiklis išliko toks pats, bet šešerių metų laikotarpyje yra sumažėjęs tris kartus (2017 m. — 8 proc., 2013 m. — 25 proc.).
Tarp 28 ES valstybių narių (apklausos metu Jungtinė Karalystė vis dar buvo ES nare) Lietuva atsidūrė 19 vietoje. Tuo tarpu 2013 metais Lietuvos gyventojų, patyrusių korupciją, dalis buvo pati didžiausia ES.
Pagal tyrimą, korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas. Absoliuti dauguma (92 proc.) šalies gyventojų mano, kad korupcijos problema yra paplitusi. Tuo tarpu Lietuvoje korupcijos poveikį asmeniškai jaučia ne daugiau gyventojų nei vidutiniškai ES.
"Lietuva nebėra valstybė, kurioje gyventojų korupcijos patirtis būtų viena didžiausių ES, per šešerių metų laikotarpį šis rodiklis sumažėjo net tris kartus. Visgi korupcijos masto suvokimas šalyje išlieka aukštesnis nei ES vidurkis. Stiprinant visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, turime siekti, kad žmonės ne tik nebijotų pranešti, bet ir matytų realų tokių veiksmų poveikį, sąžiningo elgesio naudą", — sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Kur korupcijos daugiausia?
Lietuvos gyventojų nuomone, kyšininkavimas, papirkinėjimas bei piktnaudžiavimas valdžia labiausiai paplitęs sveikatos priežiūros sistemoje, politinėse partijose ir tarp valstybės tarnautojų, sprendžiančių dėl viešųjų konkursų laimėtojų.
Dažniausiai gyventojai su korupcijos atvejais susidūrė sveikatos priežiūros institucijose, kur be oficialių įmokų papildomai atsiskaityti, dovanoti vertingą dovaną slaugytojui ar gydytojui arba skirti auką ligoninei teko 10 proc. gyventojų. Šis rodiklis du kartus didesnis nei ES vidurkis, o didesnė su korupcija sveikatos sistemoje susidūrusių respondentų dalis nei Lietuvoje buvo vos keturiose valstybėse.
Tyrimas atskleidė, kad neoficialūs atsiskaitymai sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje dažniau buvo susiję ne su tiesioginiu kyšio reikalavimu, bet pačių respondentų nuostata, kad turi "papildomai atsiskaityti" už suteiktas paslaugas.
Eurobarometro tyrimo apklausoje, kuri vyko 2019 m. gruodį, dalyvavo 27 498 respondentai, iš kurių 1 000 — Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 m., o 2019 m. apklausa vyko septintąjį kartą.