Lietuva atsakė į Rusijos TK kaltinimą teisėjams už nuosprendį Sausio 13-osios byloje

Anksčiau Rusijoje kaltinimai už akių buvo pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai teisėjams, priėmusiems nuosprendį 1991 metų sausio 13 d. įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byloje, prieštarauja teisingumui, praneša žinybos spaudos tarnyba.  

Juristas: Lietuvos teisėjai turėtų atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimą

Anksčiau Rusijos Federacijos tardymo komitetas už akių pareiškė kaltinimus Lietuvos teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tardymo organai ėmėsi būtinų priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti. Tardymo komitetas taip pat pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, kad įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis.

Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu "prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės".

Kaip pažymėjo žinyba, Lietuvos prokuratūra ne kartą pabrėžė, kad tokie vieši pareiškimai turėtų būti vertinami tik "kaip bandymas neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę, nes kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą".

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė, kad respublika negali leisti, jog tai sukeltų neteisėtą sulaikymą ir galimą asmens ekstradiciją.

"Tokį Rusijos tyrimo komiteto sprendimą galiu matyti tik kaip dar vieną akibrokštą mūsų teisinei sistemai. Saugome savo pareigūnus ir Teisingumo ministerija ir toliau nuosekliai kels klausimą ES Taryboje, kad bendrai reaguotume į tokias neteisėtas ir politiškai motyvuotas paskelbtas ES piliečių paieškas", — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas baigė Sausio 13-osios įvykių bylą.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Rusijos TK už akių apkaltino Lietuvos teisėjus už rusų nuteisimą Sausio 13-osios byloje

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuva atsakė į Rusijos TK kaltinimą teisėjams už nuosprendį Sausio 13-osios byloje