VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Vokiečių biologai nustatė, kad varnų pažintiniai gebėjimai nenusileidžia didžiosioms beždžionėms, o fizinis šių paukščių pasaulio suvokimas išsivysto labai anksti — iki ketvirto gyvenimo mėnesio. Tyrimo rezultatai skelbiami "Scientific Reports".
Varnos laikomos vienomis iš protingiausių gyvų būtybių. Nepaisant daugybės tyrimų, skirtų šių nuostabių paukščių elgsenai, iki šiol niekada nebuvo sistemingai ir kiekybiškai įvertintas jų kognityvinis veikimas, palyginti su kitais gyvūnų pasaulio atstovais.
Vokiečių mokslininkai iš Osnabriuko universiteto Kognityvinių mokslų instituto nusprendė palyginti varnų intelekto lygį su beždžionėmis naudodamiesi primatų pažinimo testų serija.
Norėdami tai padaryti, jie paėmė aštuonias 4, 8, 12 ir 16 mėnesių amžiaus varnas, užaugintas Makso Planko ornitologijos institute.
Testai apėmė erdvinės atminties analizę, objekto pastovumo (kad objektas vis dar egzistuoja, kai jis nėra matomas) supratimą, santykinių dydžių, skaičių ir papildymo supratimą bei galimybę bendrauti su kitomis varnomis ir mokytis iš eksperimentuojančio žmogaus.
Autoriai gautus rezultatus palygino su dviejų beždžionių rūšių — 106 šimpanzių ir 32 orangutanų, atlikusių panašias užduotis ankstesniame tyrime, — rezultatais.
Visos varnos, nepriklausomai nuo amžiaus, parodė tuos pačius rezultatus. Iš to mokslininkai daro išvadą, kad varnų pažintinių įgūdžių vystymosi greitis yra gana didelis, o paukščių intelektas jau yra visiškai susiformavęs per keturis mėnesius. Šiame amžiuje varnos tampa labiau nepriklausomos nuo tėvų ir pradeda pačios atrasti ekologines bei socialines buveines.
Tyrėjai nustatė, kad, išskyrus erdvinę atmintį, keturių mėnesių varnų pažintiniai gebėjimai buvo labai panašūs į suaugusių beždžionių gebėjimus. Jos, kaip ir primatai, galėjo įvertinti aplinkinį fizinį pasaulį ir bendrauti tarpusavyje.
Iš bandomųjų priemonių varnoms geriausiai sekėsi suvokti santykinius skaičius, o prasčiausiai — su kliūtimis, kurios išbando erdvinę atmintį. Tuo pačiu lygiu, kaip ir beždžionės, jos išsiugdė sudėtingo kolektyvinio bendravimo įgūdžius.
Autoriai spėja, kad varnos šiuos įgūdžius lavino reaguodamos į gyvenimą nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kur išgyvenimas ir dauginimasis priklauso nuo individų bendradarbiavimo.
Tyrėjai pažymi, kad jų rezultatai patvirtina bendrą aukšto varnų intelekto vertinimą ir prielaidą, kad specifinės paukščių smegenų žievės architektūros nebuvimas netrukdo lavinti pažintinius įgūdžius.
Mokslininkai planuoja savo būsimuose tyrimuose daugiau dėmesio skirti ontogenezės ir kognityvinės veiklos santykiui.