VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Vilniaus universiteto docentas, psichologas Antanas Kairys papasakojo, kaip skirtingi Lietuvos gyventojai psichologiškai ištveria griežtus karantino apribojimus. Jis išsamiai apibūdino įvairius reakcijos tipus savo Facebook paskyroje.
Kairys prie savo įrašo pridėjo grafiką, kuriame rodikliai suskirstyti į raudoną, pilką ir žalią zonas.
Žalioji grupė apima tuos, kurie laikosi visų rekomendacijų: dėvi kaukes, plauna rankas, stebi socialinį atstumą. Kairys pažymėjo, kad jų nėra daug ir jų motyvai greičiausiai skirtingi — kažkas imasi priemonių iš baimės, kažkas dėl kruopštaus rizikos vertinimo, kažkas iš pagarbos taisyklėms. Vyriausybei nereikia taikyti "gąsdinimo" tokiai žmonių grupei, o tik padrąsinimą ir palaikymą.
Raudonojoje zonoje — "prisiekę kovos su kaukėmis riteriai". Priežastys taip pat labai skirtingos: nuo radikalių politinių įsitikinimų iki savotiškos medicininės pasaulėžiūros. Pasak Kairio, stiprių jų įsitikinimų pakeisti nepavyks, todėl geriausia juos ignoruoti.
Didžiausia žmonių grupė — pilkojoje zonoje. Čia galima sutikti žmonių, kurie supranta riziką, tačiau ne visada teisingai įvertina, kas yra pavojinga, o kas ne. Kiti supranta riziką, tačiau saugumo priemonės jiems labai kertasi su įprastu gyvenimo būdu. Treti neįvertina rizikos, ketvirti nesupranta priemonių paskirties, penkti dėl nerimo lygio nebežino ko griebtis.
Šiuo atveju, sako Kairys, viena socialinė reklama visų nepasieks, todėl reikia kurti atskirą reklamą kiekvienai grupei.
Pasak psichologo, socialinėje reklamoje, skirtoje kovos su koronavirusu priemonėms, kaltinimo stilius ("Jūs atsipalaidavote, palaidūnai!") neveiks. Nes kaltinimas skatina ne keisti elgesį, o gintis arba pykti.
Gąsdinimo stilius gali padėti įvertinti riziką, suprasti, kad grėsmė yra reali. Toks reklamos stilius tiks kai kuriems pilkos zonos žmonėms.
Pagyrimas ir paskatinimai ("šauniai nešiojame kaukes") pastiprins žaliuosius ir kai kuriuos iš pilkosios grupės. Kaip pažymi Kairys, būtent pagyrimų iš esmės kol kas nėra viešojoje erdvėje.
Be to, gali būti naudojami tokie metodai kaip empatijos artimųjų atžvilgiu skatinimas, bendrumo skatinimas ("mes kartu įveiksime"), alternatyvų siūlymas ("o ką veikti vietoje prekybcentrio"), supratimo demonstravimas ("mes suprantame, kaip visiems sunku"), puikių šūkių sugalvojimas (įprasti "Sustok" atrodo neveiksmingai), Vyriausybės įvestos priemonės, kurios apsunkins ėjimą į prekybos centrą ar prie eglutės (anketų pildymas, kvitų pateikimas, uždarytos gatvės, kad tektų apeiti, ir pan.), valdžios institucijų savo klaidų pripažinimas.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje labai padidėjo sergamumas koronavirusu. Kelias dienas iš eilės šalyje buvo užfiksuoti antirekordai, o per dieną aptiktų atvejų skaičius viršijo tris tūkstančius. Šiuo metu nustatyta beveik 100 tūkstančių atvejų, mirė 907 gyventojai.
Gruodžio 16 d. įsigaliojo sugriežtintas karantinas, kuris veiks iki sausio 3 dienos. Naujos taisyklės yra gana griežtos: išvykimas už savivaldybės teritorijos ribų yra ribotas, draudžiami artimi daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio kontaktai. Be to, apribota parduotuvių veikla.