VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Be ekonominių santykių su Rusija ir Baltarusija Lietuva neturi ilgalaikio perspektyvaus ekonomikos augimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas pasiskundė stereotipu apie "mažą piktą rusofobišką šalį, kuri galvoja tik apie tai, kaip pakenkti Rusijai". Jis mano, kad šis stereotipas yra populiarus tarp rusų.
Anot diplomato, šis įvaizdis "neatneša naudos Lietuvai". Bajarūnas mano, kad būtina nuo jo atsiriboti — kalbėti apie save, kviesti žurnalistus iš kitų šalių aktyviau atvykti į respubliką.
Ekspertas Pavelas Feldmanas pareiškė, kad tokio įvaizdžio sukūrimui Lietuva pati pastaraisiais metais dėjo labai daug pastangų.
"Stereotipai neatsiranda tuščioje vietoje. Jei įsiklausysime į Lietuvos vadovybės pasisakymus, jei pažvelgsime į karingus pareiškimus, kurie skamba iš jų politikų ir karių lūpų, tada neišvengiamai formuojasi nuovoka apie Lietuvą, kaip apie šalį, kuri iš tikrųjų yra rusofobiška valstybė. Tai, kad ji yra maža, tai jau yra jos objektyvi geografinė charakteristika, su kuria negalima ginčytis", — pasakė jis.
Pasak Feldmano, Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje turi tapti "tiltu" tarp Lietuvos ir Rusijos vadovybių ir pabandyti perduoti savo šalies politiniam elitui poreikį pakeisti susiklosčiusią situaciją. Tačiau, kaip mano ekspertas, tai bus galima padaryti tik tuo atveju, jei Vilnius atsisakys ankstesnės karingos retorikos.
"Be ekonominių santykių su Rusija, Baltarusija ši šalis neturi ilgalaikio perspektyvaus ekonomikos augimo. Jis tiesiog neįmanomas, nes per daugelį metų buvimo Europos Sąjungoje Lietuva jau pamatė, kad ji ten toli gražu nėra laikoma lygiaverte partnere. Ekonominė periferija, kuriai skiriamas vandenskyros tarp Rusijos ir NATO vaidmuo... Vargu ar Lietuva gali būti patenkinta šiuo statusu ilgalaikėje perspektyvoje, ji nusipelno kurti daugialypę užsienio politiką ir gerinti santykius su savo vakarų ir rytų kaimynais", — apibendrino jis.
Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".
Šiais metais Seimo vadovavimas atiteko konservatorių partijai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuri įėjo į koaliciją su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Vilniumi geros kaimynystės principais. Jis pabrėžė, kad norėtų matyti tokį patį požiūrį iš kolegų Lietuvoje.