VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Jei toks transporto koridorius tarp Lietuvos ir Kinijos parodys ekonominį efektyvumą, tai jis išliks, tačiau sunku apskaičiuoti perspektyvas, interviu Sputnik Lietuva sakė buvęs Rusijos susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas.
Lapkričio mėnesį Lietuvos geležinkelių transporto bendrovė "LTG Cargo" pervežė beveik penkis milijonus tonų krovinių. Bendrovės duomenimis, lapkritį pervežta 4,95 milijono tonų krovinių, tai yra dešimt procentų daugiau nei pernai, kai rodiklis siekė 4,5 milijono tonų.
Bendrovė paskelbė apie rekordinį krovinių srauto iš Kinijos padidėjimą. Šių metų sausio–lapkričio mėnesiais Kinijos krovinių apimtis siekė 42,5 tūkst. TEU ir buvo 4,4 karto didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
"Juk versle visada atsižvelgiama į mažiausias išlaidas, nes verslo modelyje tikimasi mažiausių išlaidų ir maksimalaus pelno. Jei esamas tranzito koridorius, atsižvelgiant į geležinkelio pervežimų į uostus ar iš uostų, ypač Kinijos produkcijos, tenkina ir siuntėją, ir gavėją, manau, žinoma, toks koridorius išliks ir gana aktyviai konkuruos su anksčiau egzistavusiais", — sakė jis.
Chrapačas mano, kad pandemija neturėjo didelės įtakos krovinių gabenimo iš Kinijos į Europos Sąjungą per Baltijos šalis struktūros pokyčiams.
"Kinija skaičiuoja produkcijos apimtį, apskaičiuoja, kiek gali būti pirkėjų, tiksliai žino, kas, kuri šalis ar kuri vartotojų kategorija vartos jos produktus, kaip efektyviai greitai pristatyti juos galutiniam vartotojui. Ji atkreipia dėmesį į transporto komponentą, kuris yra labai reikšmingas, nes Kinija yra toli nuo savo potencialių pardavimo rinkų Europos Sąjungoje bei JAV. Jei Jungtinės Valstijos negali išsiversti be jūrų transporto, tai, žinoma, Europos atveju jūrų transportas nėra labai efektyvus, nes reikia apiplaukti daug žemynų, kur kas paprasčiau šiuo atveju būtų gabenti geležinkeliu", — sakė ekspertas.