Laidojimo namuose eilės: Lietuvos valdžia negali suvaldyti COVID-19 

Lietuvoje blogesnė padėtis nei kitose pandemijos apimtose Baltijos šalyse. Šalis jau įvedė gana griežtus apribojimus, tačiau užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičius auga
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Lietuvos valdžios institucijoms nebeliko jokių priemonių sulaikyti koronavirusinės infekcijos plitimą, rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

"Laidojimo namuose Lietuvoje — eilės. Žmonės kelias dienas laukia, kad galėtų kremuoti ar palaidoti nuo koronaviruso mirusius artimuosius. Nauja diena dažnai atneša dar vieną įrašą apie mirtį", — sakoma straipsnyje.

Lietuvoje visuotinis karantinas galioja iki sausio 31 dienos. Veikia tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir naminių gyvūnų parduotuvės. Galima palikti savo gyvenamąją vietą tik esant būtinybei, įskaitant kelionę į darbą, pas gydytoją, į parduotuvę, taip pat mirus giminaičiui. Pasivaikščioti grynu oru šalia namų galima tik vienos šeimos nariams.

Lietuvoje per parą nuo COVID-19 mirė daugiau nei 50 žmonių

Be to, kiekvienoje respublikos savivaldybėje yra kontrolės postai.

"Šiaip ar taip, lietuviams neapsimoka pažeisti karantiną. Toliau — tik nepaprastosios padėties įvedimas. Šalies parlamentas jau diskutavo apie tokią galimybę", — rašo straipsnio autorė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipdamasis į tautą sakė, kad šalis išgyvena kritinį laikotarpį. Išbandoma sveikatos apsaugos sistema, visuomenė ir valstybė. Šalies vadovas ragino savo žmones nenusiminti.

Ekspertai įžvelgia kelias tokios keblios situacijos Lietuvoje priežastis. Pirma, šalies vyriausybė vasarą atsipalaidavo ir nukreipė dėmesį nuo koronaviruso į situaciją Baltarusijoje ir pasirengimą rinkimams į Seimą, dėl ko šalis nebuvo pasirengusi antrajai bangai.

Ekonomistas papasakojo, kaip karantinas paveikė darbingumą Baltijos šalyse

"Antra, patys rinkimai sukėlė infekcijos išplitimą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Į valdžią atėję konservatoriai priekaištavo savo pirmtakams, kurie tyčia nenustatė griežtų apribojimų, nes bijojo prarasti savo balsus rinkimuose. Gruodžio mėnesį valdžia vėl padarė klaidą: padėjo Juodkalnijai apsauginėmis priemonėmis ir įranga, kurios vertė 20 tūkstančių eurų. Tuo tarpu padėtis šalyje buvo itin sunki. Lietuviams toks geros valios gestas nepatiko, ir jie atsakė valdžiai pažeisdami karantino priemones. Veiksmas yra keistas, tačiau paaiškinamas nevilties, baimės ir nuovargio situacijoje", — rašo autorė.

Be politinių veiksnių yra ir socialiniai. Pavyzdžiui, nedarbas ir priklausomybė nuo alkoholio. Savo ruožtu alkoholis kenkia imuninei sistemai, todėl organizmui sunkiau kovoti su infekcija.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, aktuali problema yra gydytojų trūkumas. Jau prieš pandemiją trūko darbuotojų, o dabar patys gydytojai serga ir meta darbą, neatlaiko darbo krūvio.

"Galbūt karantino priemonės sumažins sergamumą ir mirtingumą Lietuvoje. Priešingu atveju valdžios institucijoms nebeliko jokių priemonių gyventojams palaikyti ir koronavirusui sulaikyti", — apibendrina straipsnio autorė.

Šiuo metu nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 116 tūkstančių koronaviruso atvejų, bendras mirčių skaičius yra 1 093. Lietuvoje galioja karantinas, kuris truks iki sausio 31 dienos, judėjimas šalies viduje bus ribojamas iki sausio 3 dienos.

Anksčiau respublika sustabdė skrydžius iš JK dėl naujos koronaviruso SARS-CoV-2 mutacijos.

Laidojimo namuose eilės: Lietuvos valdžia negali suvaldyti COVID-19