VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. "Gimtadienis yra liūdna šventė" — populiarios devintojo dešimtmečio rusų dainos žodžiai pasirodė pranašiški visam pasauliui 2020 metais. Dėl pandemijos Vakarų šalių gyventojai Kalėdas švenčia be tradicinių atributų. Tikintieji baiminasi, kad vienos svarbiausių krikščionybės datų religinė prasmė visiems laikams nugrimzta į užmarštį. Kaip koronavirusas paspartino "Kalėdų trasformavimą", skaitykite RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo straipsnyje.
Pavogtos Kalėdos
Laukė, laukė, bet veltui: Neapolis susijaudino po blogo ženklo, kuris pasirodė vietinėje katedroje. Keletą kartų per metus iš altoriaus išimama kolba su kankinio Januarijaus krauju. Ir jis stebuklingai suskystėja. Tačiau šį kartą stebuklas neįvyko, nepaisant intensyvių tikinčiųjų maldų. Miestiečiai nusivylė ir ruošėsi blogiausiam: paskutinį kartą taip buvo buvo XX amžiaus 40-ųjų pradžioje.
Nerimo priežasčių jau yra daugybė. Pavyzdžiui, pirmą kartą po daugelio metų tradicinės kalėdinės Mišios vyko be popiežiaus žinutės "Urbi et Orbi", kurią jis skaito Šv. Petro bazilikos balkone. Pontifikas atsitvėrė nuo išorinio pasaulio, kai buvo nustatyta, kad keli jam artimi kardinolai turi koronavirusą. Šventines pamaldas jis atliko už uždarų durų.
Tą patį padarė ir paprasti kunigai. Daugumoje Europos šalių masiniai renginiai yra draudžiami. Tarp jų yra ir pamaldos.
"Ką jau čia pasakysi apie bažnyčią, be svarios priežasties negalima išeiti net į gatvę. Iki sausio 10 dienos viskas uždaryta, išskyrus prekybos centrus, bankus ir pašto skyrius", — sako berlynietis Dietmaras Heilundas.
Ir namuose labai nešvęsi. Vietos valdžia uždraudė burtis į dideles kompanijas, todėl bažnyčios, kurią aplankė Dietmaras, parapijiečiai negalės vieni kitiems palinkėti linksmų Kalėdų.
Dar sunkiau kitos Europos sostinės — Londono — gyventojams. Ten visiškas "lokdaunas", net negali susitikti su artimaisiais. Ir viskas dėl koronaviruso atmainos, kuri yra 70 proc. užkrečiamesnė. Ji buvo atrasta visai neseniai ir, kaip skundžiasi britai, netinkamu laiku. Spauda jau pavadino ją "Grinčo paderme" — kino monstro, pavogusio Kalėdas, vardu.
"Tai yra diskriminacija"
Būtent kinas Kalėdas pavertė pagrindine planetos švente. Jas švenčia ne tik krikščionys. Pavyzdžiui, Kanadoje šiais metais prie šventės prisijungė musulmonai. Paleido akciją socialiniuose tinkluose, kur jie kalba apie tai, kaip ruošiasi šventei. Kažkas puošia eglutę, kažkas dalija dovanas. Ir nė žodžio apie "gimtadienio berniuką".
"Jaučiuosi lyg Haris Poteris!" — susijaudinęs pasakė žurnalistams 25 metų kanadietis Muhamadas Huseinas.
Tai, kad Kalėdų kontekste jis prakalbo apie knygų herojų, o ne apie Jėzų Kristų, nebestebina. Remiantis "Pew" tyrimų centro duomenimis, kasmet vis mažiau žmonių Amerikoje ir Europoje šią šventę sieja su religija. Daugeliui tai greičiau "tradicijos aidas".
Pavyzdžiui, maždaug pusė Amerikos milenialų kartos (kurie gimė 1981–1996 metais) nelaiko Kalėdų krikščioniška švente. Tačiau 92 procentai apklaustųjų ją švenčia.
Be to, Kalėdos yra integracijos į visuomenę rodiklis. Ta pati "Pew" apklausa rodo, kad 76 procentai azijiečių kilmės budistų, 73 procentai induistų ir apie 30 procentų žydų JAV švenčia Kalėdas. Ir jie tai vadina "kultūriniu reiškiniu, nieko daugiau".
Toks krikščioniško įvykio suvokimas lemia tai, kad kai kurie religiniai elementai specialiai iš jo "išplaunami". Pagrindinis veikėjas yra ne Jėzus Kristus, o Kalėdų Senelis. Ir net neminint prototipo — Šv. Mikalojaus.
Neseniai Australijoje dėl Kristaus vardo paminėjimo sveikinamojoje klaboje kilo skandalas. Šalies žinomas gydytojas Vincentas Čandravinata Facebook parašė "Linksmų Kalėdų!" pavartodamas žodį "Christmas" — ir į tai sulaukė daugybės piktų komentarų.
"Aš nesu krikščionis, todėl atrodo, kad jūsų linkėjimai nėra skirti man. Tai tikra diskriminacija!" — toks buvo vienas iš vartotojų atsakų.
Dėl to gydytojas, kuris pats kilęs iš Indonezijos, buvo apkaltintas "paniekinimu kitų kultūrų" ir nepagarba šalies socialiniams pagrindams. Ir jam buvo patarta rašyti ne "linksmų Kalėdų", o tiesiog "gražių švenčių".
"Vis tiek palinkėsiu jums linksmų Kalėdų. Bet, žinoma, mane sukrėtė tokia reakcija. Nemaniau, kad tiek daug žmonių nelaiko šios šventės religine", — vietos žurnalistams sakė Čandravinata.
Žmonių išsiskyrimas
Šių metų Kalėdos nuėjo dar toliau nuo religinio komponento. Daugelyje šalių tradicinės mugės buvo atšauktos, bažnyčios uždarytos, neįmanoma pažiūrėti į gausiai papuoštas prakartėles — tai galbūt pagrindinis priminimas apie šventės esmę tiems, kas nutolo nuo tikėjimo.
"Galime sakyti, kad dauguma žmonių, kurių religingumas yra kultūrinis ("aš tikiu, nes taip priimta" — Sputnik), dabar yra nusivylę. Juk iš jų buvo atimta šventės atmosfera, džiaugsmas. Pastaraisiais dešimtmečiais Kalėdos vis labiau nebesiejamos su Jėzumi Kristumi ir krikščionybe. Ir pandemija iš tikrųjų pagilino šią spragą", — aiškina religijotyrininkas Romanas Lunkinas.
Kita vertus, pandemijos metu įvyko skirstymas į "aktyvius tikinčiuosius" ir tuos, kurie reguliariai nelanko bažnyčios. Pasak Lunkino, pamaldų draudimai labai suvienijo nuolatinius parapijiečius. Jie siekia, kad būtų laikomasi jų teisių, taip pat ir stačiatikių valstybėse. Pavyzdžiui, antrą savaitę Graikijoje vyksta protestai.
"Aktyvūs parapijiečiai rado kitokių bendravimo su dvasininkais ir vienas su kitu formų. Dėl to jų religingumas kyla", — pažymi ekspertas.
Likusi dalis, jo įsitikinimu, dar labiau atitolo nuo religijos. COVID apribojimai — dar viena priežastis neiti į šventyklą. Tas pats, pasak Lunkino, galioja ir Rusijai, kur Kalėdos yra "toli gražu ne pirmoji pagal svarbą šventė po Naujųjų metų": tos pačios Velykos yra svarbesnės.
Taigi, prieštaringa pasaulinė tendencija stiprėja. Viena vertus, Kalėdos tampa populiaria švente įvairiose šalyse. Kita vertus, vis daugiau žmonių pamiršta, kam iš tikrųjų šventė yra skirta.