VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Tuo tarpu Lietuva kartu su Estija ir Latvija bando išeiti iš elektros tinklų, bendrų su Rusija ir Baltarusija. Kokią kainą Baltijos šalys jau moka už "nepriklausomybę" nuo Rusijos ir Baltarusijos tiekimo, rašo RIA Novosti autorius Konstantinas Sevastjanovas.
Organizuota panika
Žinia, kad Baltarusijos atominė elektrinė pradėjo veikti bandomuoju režimu, sukėlė valstybės organizuotą paniką Lietuvoje. Valdžia visuomenei pradėjo platinti SMS ir žinutes socialiniuose tinkluose apie galimą radiacijos pavojų. Rudenį "prevenciniais tikslais" pradėjo platinti nemokamas kalio jodido tabletes. Iš viso Sveikatos apsaugos ministerija įsigijo ir perdavė keturis milijonus tablečių šešiolikai respublikos savivaldybių, esančių 100 kilometrų atstumu nuo Astravo. Vaisto galima įsigyti vaistinėje pateikus asmens dokumentą.
Tuo tarpu Vilnius bando pateikti šį klausimą taip, tarsi reikalas būtų susijęs ne tik su Lietuva, bet ir su visa Europos Sąjunga. Spalį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė įtikinti Europos Komisijos viceprezidentą Valdį Dombrovskį, kad "Baltarusijos atominė elektrinė kelia grėsmę ES piliečiams".
"Akivaizdu, kad reikia veiksmingesnių ES priemonių, kad būtų sustabdytas nesaugios Astravo AE eksploatavimas ir apsaugota ES piliečių sveikata ir gerovė. Skubiausia užduotis yra paspartinti ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo klausimą Astravo AE ir pasinaudoti visais svertais, kad Baltarusija nutrauktų Astravo AE veiklą", — reikalavo Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat viešai skundėsi, kad Baltarusija tęsia pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimo darbus, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų". Lapkričio 4 dieną Vilnius Minskui išsiuntė protesto notą — toli gražu ne pirmą.
"Baltarusijai primygtinai rekomenduojama sustabdyti atominės elektrinės paleidimą, kol bus įvykdyti aukščiausi branduolinės saugos standartai ir aplinkosaugos reikalavimai", — sakė diplomatai.
Rašte teigiama, kad BelAE paleidimas tariamai prieštarauja tarptautinėms konvencijoms ir Europos Sąjungos rekomendacijoms.
Taip pat Lietuvos Vyriausybė pabrėžė negavusi atsakymų iš Baltarusijos "apie tinkamą seisminio saugumo Astravo teritorijoje vertinimą, poveikį aplinkai ir Lietuvos gyventojams". Savo ruožtu Minskas Vilniui priminė, kaip patys lietuviai sustabdė Ignalinos atominę elektrinę. Tuo tarpu Lietuva, primygtinai reikalaujant Europos Sąjungai, turėjo uždaryti atominę elektrinę — ir šiandien čia vyksta brangūs konservavimo darbai. Neseniai paaiškėjo, kad aukcione parduota du tūkstančiai tonų vario vamzdžių, užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis, parduodant atominės elektrinės turtą.
Teisiniais pagrindais
Ankstyvą rudenį Latvija ir Estija pranešė, kad yra pasirengusios paremti Lietuvą ir atsisakyti pirkti elektrą iš "nesaugios" Baltarusijos AE. Bet kaip tai padaryti praktiškai, neaišku. Juk nuo sovietų laikų penkių šalių elektros linijos buvo sujungtos į vieną energetinį žiedą BRELL (Baltarusija–Rusija–Estija–Lietuva–Latvija). 2018 metais Baltijos šalys paskelbė apie savo ketinimus palikti šią sistemą ir sinchronizuoti elektros tinklus su ES šalimis. Tačiau tai įmanoma tik 2025 metais. Kol kas Baltijos šalys ir toliau perka Rusijos ir Baltarusijos elektrą.
Galų gale Baltijos šalių sostinėse buvo nuspręsta, kad įmanoma atsisakyti Baltarusijos elektros energijos, jei dar kurį laiką bus perkama elektra iš Rusijos.
Tačiau Lietuvos ekspertai suabejojo šio scenarijaus realumu. Faktas yra tas, kad Vilniui nustojus pirkti baltarusišką elektros energiją, prekybos lygis atiteko biržai Rygoje — ten baltarusių energiją legaliai gali perparduoti Rusijos bendrovės. Ir iki šiol elektra, net ir rusiška, į Lietuvą tiekiama per Baltarusiją.
Vilnius dabartinę situaciją vadina "pralaimėjimu" ir neatmeta galimybės, kad Minskas ir toliau gaus pinigus iš Lietuvos už elektrą. Juk Lietuvos elektros linijos yra atviros tiek Estijos, tiek Latvijos prekybininkams. Inga Žilienė, Lietuvos valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkė, pripažino, kad metodika, ribojanti Astravo AE pagamintos elektros patekimą respublikos rinką, kelia klausimų.
Lietuvos energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys tai patvirtino, remdamasis kitais ekspertais. Vilnius negali atskirti vieno energijos šaltinio nuo kito. Esmę išaiškino Seimo narys Žygimantas Pavilionis sakydamas, kad problema yra sertifikatai, kurie skirs Rusijos ir Baltarusijos elektrą. Dėl jų nesutarta. Jo teigimu, "visose trijose Baltijos šalyse ir Rusijoje turėtų būti vieninga teisinė bazė, kad būtų galima patikrinti vieni kitus, kaip tai daroma su daržovėmis ir vaisiais. Bet elektronas nėra vaisius ar daržovė, jo patikrinti nėra galimybės".
Vienaip ar kitaip, gruodžio 11 dieną ES šalių vadovai paragino Europos Komisiją ieškoti būdų blokuoti elektros energijos importą iš atominių elektrinių, kurios "neatitinka ES saugos reikalavimų". Ši formuluotė buvo įtraukta į Europos Vadovų Tarybos susitikimo Vilniaus iniciatyva išvadas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užduotį "užkirsti kelią komercinei elektros energijai iš BelAE į bendrą Europos rinką" laiko principine politine užduotimi.
Ryšys su Skandinavija
Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos energetikos operatoriai pasirašė susitarimą su Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA) dėl antrojo išėjimo iš "Rusijos ir Baltarusijos" BRELL sistemos etapo finansavimo. Tam buvo skirta 720 milijonų eurų.
Bendros ES programos išlaidos jau viršijo milijardą. "Iki šiol Europos Komisija neteikė tokios finansinės paramos energetikos sektoriuje", — sakė Lietuvos energetikos bendrovės "Litgrid" atstovas Vidmantas Grušas.
Įgyvendinant antrąjį etapą, povandeninio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai planuojama išleisti 493 mln., dar 166,5 mln. — papildomai įrangai įrengti trijose Baltijos respublikose. Likusi dalis bus išsiųsta į Lenkiją tinklų modernizavimui ir plėtrai.
Neseniai Suomijos Olkiluoto atominėje elektrinėje įvyko avarija — reaktorių teko laikinai uždaryti. Todėl elektros kaina laikinai padidėjo ne tik Suomijoje, bet ir kaimyninėje Estijoje — beveik padvigubėjo, iki 200 eurų už megavatvalandę. Latvijoje ir Lietuvoje — 16 proc.
Lietuvos ir Švedijos "NordBalt" linijos gedimai vyksta gana reguliariai. Visų pirma, birželio mėn. Todėl Ryga ir gretimas regionas liko be elektros, mieste sustojo tramvajai, troleibusai ir elektriniai traukiniai, "sustojo" kompiuterių serveriai. Rygos Rytų klinikinė universitetinė ligoninė (viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje) paleido avarinį generatorių, tačiau jam neužteko pajėgumų — teko išjungti šviesas ir kompiuterius, kad būtų užtikrintas gyvybiškai svarbių prietaisų veikimas. Skandinavijos tiekimo sistema neišlaikė tvarumo išbandymo.
Pažymėtina, kad Lietuva, Latvija ir Estija pačios sugeba patenkinti savo elektros energijos poreikius tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. Tuo tarpu ta pati Lietuva ryžtingiausiai atsijungia nuo NVS energijos rinkos. Jau planuojama, kad sausio–kovo mėnesiais Lietuvos Respublika iš Kaliningrado srities importuos 857,1 gigavatvalandės — beveik perpus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Manoma, kad visa tai bus kompensuota perkant elektros energiją Švedijoje ir Lenkijoje.
Švedijos energetikos pramonė yra tvirtai susijusi su hidroelektrine. Kai šalyje yra daug kritulių, atsiranda elektros perteklius. Tačiau jei kritulių yra nedaug, pasiūla krinta ir kainos smarkiai kyla — taip pat kyla energijos tiekimo patikimumo klausimas. Lenkija parduoda elektrą Vokietijai — atitinkamai Baltijos šalims teks konkuruoti su vokiečiais dėl tiekimo. Atmesdamos stabilius ir patikimus partnerius iš Baltarusijos ir Rusijos, Baltijos šalys patirs nuolatinius kainų svyravimus ir galimą nestabilumą. Tai yra jų "nepriklausomybės" kaina.