VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Tai, kad žmonės jau pradėti skiepyti nuo COVID-19, duoda vilčių, kad liko išlaukti keletą sudėtingiausių mėnesių ir kitų metų viduryje galime sulaukti nemenko ekonomikos įsibėgėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, rašo SEB banko spaudos tarnyba.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika kitąmet augs keliais procentais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad grįžimas į įprastą gyvenimą biuruose neužtruks, o gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka pajus per karantiną sutaupytas ir atidėtas lėšas.
Kitais metais šalies gyventojai bus išsiilgę pramogų
Remiantis lapkritį atnaujintomis prognozėmis, SEB bankas prognozuoja, kad po šių metų ekonomikos susitraukimo 1,5 proc., Lietuvos ekonomika kitąmet augs 3 procentais, o 2022 metais ūkio plėtra dar labiau įsibėgės.
Kaip įprasta, sparčiausiai turėtų atšokti tas sektorius, kuris nukenčia labiausiai ir kur didžiausia klientų sugrįžimo tikimybė – maitinimo ir apgyvendinimo verslai. Tikėtina, kad ne visi sektoriaus atstovai išgyvens iki kitų metų vidurio, tačiau išgyvenusieji turėtų sulaukti pakankamai didelio klientų srauto tiek iš vietos, tiek ir iš užsienio.
Povilauskas įsitikinęs, kad nėra priežasčių, kodėl, pasibaigus pandemijai, bent jau poilsinis turizmas nesugrįžtų į ankstesnį lygį per artimiausius dvejus–trejus metus.
Pagerėjus pandeminei situacijai, turėtų atsigauti ir prekybos vietos, pirmiausia siūlančios ne tik prekybą, bet ir pramogas ar laisvalaikio praleidimo paslaugas. Didesnio klientų srauto galima tikėtis ir dėl per šiuos metus augusių gyventojų pajamų, kurių nemaža dalis atgulė į jų sąskaitas.
Fizinės prekybos vietos atsigaus internetinių parduotuvių sąskaita
Per vienuolika šių metų mėnesių mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų, apyvarta buvo 6,6 proc. didesnė negu prieš metus. Toks apyvartos augimas pasiektas nepaisant sumažėjusio pirkėjų fizinio srauto.
Žmonės rečiau lankėsi prekybos vietose, bet vieno apsilankymo metu išleido daugiau, be to, augo internetinių parduotuvių reikšmė. Tikimasi, kad šiemet užsakomasis pardavimas paštu ir internetu jau sudarys beveik 8 proc. visos mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų prekybos rinkos.
"Jeigu lūkesčiai dėl gerėsiančios epidemiologinės situacijos pasiteisins ir kitų metų antrą pusmetį gyventojai galės be didesnių ribojimų judėti nebevengdami socialinio kontakto, fizinės prekybos vietos gali sulaukti pirkėjų sugrįžimo. Pirmiausia — internetinių parduotuvių apyvartų sąskaita. Tačiau bendrai prekybos dalis internete nesustos augti — prie to prisidės ir prekybininkų padarytas įdirbis ugdant pirkėjų įpročius apsipirkti internete", — sakė Povilauskas.
Jo prognozėmis, nedarbas pradės mažėti tik kitų metų antrą pusmetį, todėl kitų metų prekybininkų pajamų augimas smarkiai priklausys nuo to, ar vartotojai mažiau taupys ir, ar vėl galės drąsiau leisti pinigus paslaugoms. Kadangi šiemet vartotojai atsinaujino savo buitį, baldų, kompiuterinės ar buitinės technikos pardavimai, tikėtina, bus mažesni.
Būsto rinką sujudins nauji projektai ir atvykstantys baltarusiai
Tuo tarpu būsto rinka šiemet išgyveno skirtingus etapus: nuo visiško sąstingio pavasarį, iki rekordinių naujo būsto pardavimų rudenį.
Vis paklausesni tapo erdvesni būstai, net ir mažiausiose erdvėse buvo ieškoma, kaip įrengti vietą darbui ar mokslui. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad lietuviai ir toliau ieškos erdvesnio būsto už prieinamą kainą, o šios turėtų išlaikyti nuosaikų augimą.
Nepaskutinėje vietoje ir augantis į Lietuvą grįžtančių lietuvių skaičius bei naujai atvykstantys baltarusiai, kurie taip pat dairosi naujų namų ar būsto investicijai.