VILNIUS, sausio 1 — Sputnik. Didžioji Britanija 1941 metų vasarą tyčia neskubėjo suteikti karinės pagalbos Tarybų Sąjungai po jos įžengimo į karą su Vokietija, be to, Londonas neketino perduoti Maskvai tos techninės informacijos, kurią jis pats turėjo, matoma iš išslaptintų Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinių medžiagų, praneša RIA Novosti.
Šios medžiagos yra paskelbtos rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai". Tarp visuomenei paviešintų dokumentų — šifruota telegrama, kurią 1941 metų liepos 2 dieną iš Londono į Maskvą išsiuntė iškilus žvalgybos pareigūnas, Didžiosios Britanijos rezidentas Anatolijus Gorskis su operatyviniu slapyvardžiu "Vadim".
Buvo kalbama apie nurodymus, kuriuos Britanijos karinė vadovybė ketino duoti savo misijos TSRS vadovui Frankui Noeliui Meisonui-Makfarleinui (Frank Noel Mason-MacFarlane).
"Po misijos iš Maskvos pranešimo aptarimo buvo nuspręsta, kad generolas Makfarleinas turėtų būti informuotas apie dabartinę Rusijos reikalavimų dėl karinių atsargų tenkinimo padėtį ir tą liniją, kurios jis turėtų laikytis atsakydamas rusams", — pranešė Gorskis.
"Kalbant apie medžiagų teikimą, generolas Makfarleinas turėtų vilkinti laiką, remdamasis prielaida, kad vokiečiai netrukus uždarys prieigą prie Rusijos per Archangelską. Kalbant apie informacijos perdavimą, jis turėtų perduoti tik tuos duomenis, kuriuos jau turi vokiečiai, kaip, pavyzdžiui, apie padegamąsias bombas. Informacija apie slaptą naktinių naikintuvų radijo įrangą gali būti teikiama tik bendraisiais žodžiais", — pridūrė rezidentas.
Rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai" pirmą kartą, pateikiant archyvines medžiagas, pasakojama apie pagrindinius Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos istorijos etapus nuo jos sukūrimo 1920 metų gruodžio 20 d. iki šių dienų.
Rinkinyje be kita ko pateikti nauji dokumentai apie Hitlerio agresijos prieš TSRS rengimą, apie Japonijos poziciją dėl stojimo į karą su Sovietų Sąjunga, apie sąjungininkų antrojo fronto atidarymo perspektyvas, apie atskiras JAV ir Didžiosios Britanijos derybas su naciais, apie Vašingtono ir Londono planus pokario pasaulinės tvarkos ir Maskvos sulaikymo atžvilgiu.
Dauguma dokumentų, įtrauktų į rinkinį, pirmą kartą įvedami į mokslinę apyvartą. Knygoje naudojamos medžiagos iš Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvų, FSB centrinio archyvo, Rusijos Federacijos prezidento archyvo, Rusijos valstybinio socialinės ir politinės istorijos archyvo ir kitų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pabrėžė, kad užsienyje bandoma iškraipyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir tai daro ne tik nacių bendrininkai, bet ir gerbiamos tarptautinės institucijos, siekiančios savo momentinių konjunktūrinių politinių tikslų. Rusija gins istorinę tiesą, atskleisdama archyvinius dokumentus, kurių ji turi užtektinai, pabrėžė Putinas.