"Grimzdo į dugną": kas žlugdo karo laivus taikos metu

Pigiau ir greičiau pastatyti naują — amerikiečių ekspertai ištyrė tai, kas liko iš universalaus desantinio laivo "Bonhomme Richard", kuris šią vasarą sudegė San Diego karinių jūrų pajėgų bazėje
Sputnik

Vadovybė nusprendė jį nurašyti, nes komisijos išvados nuvilia: remontas kainuotų 2,5–3,2 mlrd. dolerių ir užtruktų septynerius metus. Laivo statyba užtruko tik trejus metus ir kainavo pusantro milijardo. Žmogiškosios klaidos jūrų versle visada atsieina labai brangiai. Apie šį ir kitus pastaruosius atvejus, kai karo laivai "žuvo" ar buvo sugadinti ne kovoje, — RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.

Gaisras universaliame desantiniame laive

Pagal karinius jūrų standartus "Bonom Ričard" yra palyginti jaunas laivas: jis buvo priimtas į laivyno sudėtį 1998 metų rugpjūtį. Universalus desantinis laivas nestovėjo bazėje — vykdė ilgus žygius, dalyvavo pratybose. Įgula turėjo pakankamai laiko gerai susipažinti su laivu. "Ugnies krikštas" įvyko 2003 metais per Amerikos invaziją į Iraką. "Bonhomme Richard" išlaipino jūrų pėstininkus kartu su technika ir ją pridengė iš oro "AV-8B Harrier II" lėktuvais. Iš viso per tarnybos metus jis pabuvojo visuose planetos vandenynuose, išskyrus Arkties.

"Grimzdo į dugną": kas žlugdo karo laivus taikos metu

Tačiau žuvo "Bonhomme Richard" visai nedidvyriškai. 2020 metų liepą universalus desantinis laivas įplaukė į registravimo uostą planinei techninei priežiūrai. Liepos 12 d., apie 8:50, laive nuaidėjo sprogimas ir kilo gaisras. Gaisras kilo "Deep V" apatinio denio krovinių skyriuje, kur buvo saugomas jūrų pėstininkų turtas ir įranga. Po to liepsna išplito į doką ir aviacijos sparno angarą. Netrukus degė visas universalus desantinis laivas. Praėjus parai sugriuvo pagrindinė antstato dalis, skrydžio ir kitų denių sekcijos buvo smarkiai apgadintos ir deformuotos.

Laivo atstatymas buvo pripažintas netikslingu, nors "Bonhomme Richard" neseniai buvo modernizuotas, kad būtų galima koviniu būdu naudoti naikintuvo-bombonešio F-35 denio variantą. Darbai brangiai atsiėjo: 250 milijonų dolerių. Nepaisant to, speciali komisija nusprendė, kad supjaustyti universalų desantinį laivą į metalo laužą bus daug pigiau nei jį taisyti. Juk nukentėjo 60 procentų laivo patalpų, labai pasikeitė grimzlė. Tiksli gaisro priežastis kol kas neįvardijama. Buvo svarstomos dvi versijos: tyčinis padegimas ir saugos taisyklių pažeidimas suvirinimo darbų metu.

Eskadrinių minininkų smūgis

2017 metų vasarą iškart du amerikiečių naikintuvai pateko į ekstremalių situacijų kroniką. Laivai liko ant vandens, tačiau buvo rimtai apgadinti.

Birželio 17 dieną eskadrinis minininkas "Fitzgerald", būdamas už 50 jūrmylių nuo Jokosukos bazės, susidūrė su konteineriniu laivu "ACX Crystal", kuris plaukė su Filipinų vėliava.

"Fitzgerald" gavo didelę pradaužą žemiau vandens linijos, tačiau nenuskendo dėl greitų ir efektyvių įgulos veiksmų. Deja, viename iš apsemtų skyrių nuskendo septyni jūreiviai. Eskadrinio minininko vadui ir trims karininkams buvo pateikti kaltinimai dėl aplaidumo, pavojingo laivo valdymo ir netyčinės žmogžudystės.

O po dviejų mėnesių, rugpjūčio 21 d., Malakos sąsiauryje beveik panašioje situacijoje atsidūrė eskadrinis minininkas "John McCain". Jis plaukė į uostą ir visu greičiu rėžėsi į prekybos laivą "Alnic MC". Rezultatas — didelė pradauža ten, kur buvo gyvenamosios patalpos, taip pat remonto dirbtuvė ir ryšių patalpos. Visa tai buvo visiškai užtvindyta. Penki jūreiviai buvo sužeisti, dešimt dingo be žinios. Kitą dieną jie buvo rasti negyvi viename iš užlietų skyrių. Laivas savarankiškai pasiekė artimiausią uostą ir prišvartuotas remontui.

"Grimzdo į dugną": kas žlugdo karo laivus taikos metu

Laivo "John McCain" vadas taip pat buvo apkaltintas aplaidumu ir netyčine žmogžudyste. Po šių incidentų JAV karinių jūrų pajėgų Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Skotas Sviftas (Scott Swift) atsistatydino. Pagrindinė abiejų incidentų priežasties versija — žmogiškasis faktorius. Laivų įgulos veikė pažeisdamos tarptautines jūrų laivybos taisykles.

Išjungtas atsakiklis

2018 m. lapkričio 8 d. Norvegijos fregata "Helge Ingstad" plaukė namo po didelio masto Šiaurės Atlanto aljanso jūrų pratybų "Trident Juncture". Visiškai naujas laivas, pradėtas eksploatuoti tik 2009 m., atsitrenkė į maltiečių tanklaivį "Sola TS" netoli Eigardeno komunos salų. Atsirado didžiulė skylė fregatos dešiniajame borte — apie dešimt metrų — ir laivas pradėjo skęsti. Įgula buvo evakuota, tačiau laivas nebuvo išgelbėtas.

"Bjauriausias": kodėl Vakarams taip nepatiko naujasis Rusijos laivas

Norvegijos vilkikai ištempė "Helge Ingstad" ant seklumos prie kranto. Fregatą bandė stabilizuoti avarinės gelbėjimo tarnybos, tačiau joms tai nepavyko — ji netrukus nuskendo. Tik vienas iš stiebų liko virš vandens. 2019 m. kovą laivas buvo pakeltas ir nugabentas į Hakonsverno karinę jūrų bazę Bergene. Norvegijos valdžia iki šiol nenusprendė, ką daryti su "skenduoliu".

Pagal jūros matą šis incidentas yra milžiniško masto. Be to, būtent fregatos įgula šiurkščiai pažeidė laivybos taisykles. Norvegijos žiniasklaidos žurnalistų duomenimis, "Helge Ingstad" į savo gimtąją akvatoriją plaukė neįjungęs atsakiklio — prietaiso, kuris perduoda duomenis tarptautinei automatinei laivų identifikavimo sistemai — AIS. Dėl to fregata pajudėjo skersai civilinių laivų srauto. Įvykio tyrimas tęsiamas.

Žvalgo žūtis

Žinoma, tai vyksta ne tik NATO. Panašių situacijų buvo ir Rusijos kariniame jūrų laivyne. 2017 m. balandžio 27 d. vidutinis žvalgybinis laivas "Liman", stebėjęs NATO karines jūrų pratybas Juodojoje jūroje, rėžėsi į galvijus plukdžiusį laivą "Youzarsif H", plaukusį su Togo Respublikos vėliava į Jordaniją.

Amerikiečių atsakymas "Kalibr": ką gali naujausia "Tomahawk"

Tai nutiko už 15 jūrmylių į šiaurės vakarus nuo Turkijos pakrantės. "Liman", kurio dešinioji pusė buvo pradurta žemiau vandens linijos, ėmė skęsti. Įgula iš paskutiniųjų kovojo, kad išsaugotų laivą, tačiau vanduo tekėjo per greitai.

Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba į avarijos vietą išsiuntė gelbėjimo katerius. Jie priėmė 37 rusų jūreivius, likusius paėmė galvijus plukdžiusio laivo įgula. Visi 78 įgulos nariai buvo išgelbėti, niekas nebuvo sužeistas. Jie perkelti į Rusijos krovininį laivą "Ulus Star", nugabenti į artimiausią uostą ir iš ten lėktuvu išsiųsti namo.

Susidūrimo priežastis taip ir nebuvo nustatyta. Pasak Rusijos generalinio konsulato Stambule spaudos atašė Sergejaus Losevo, dėl katastrofos galėjo būti kaltos oro sąlygos. Tą dieną virš jūros tvyrojo tankus rūkas. Tačiau, pasak karo ekspertų, šios klasės žvalgybinis laivas tiek naktį, tiek per rūką lengvai aptiktų didžiulį galvijus plukdantį laivą.