Išslaptinti dokumentai rodo, kaip 1941 metais Vokietija slėpė planus pulti TSRS

Iš išslaptintų Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinių medžiagų matyti, jog operacija prieš TSRS tuo metu buvo ruošiama pačiu sparčiausiu būdu, nes netrukus buvo numatytas puolimas
Sputnik

VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Valdininkai ir kariai nacistinėje Vokietijoje 1941 metų pavasarį, siekdami išlaikyti paslaptyje Trečiojo Reicho pasiruošimą išpuoliui prieš TSRS, ėmė specialiai aktyviai neigti Vokietijos visuomenėje sklandžiusius gandus apie artėjantį karą.

Tai teigiama išslaptintose Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinėse medžiagose — jos skelbiamos rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai", praneša RIA Novosti. Tarp paviešintų dokumentų yra šifruota telegrama, 1941 metų gegužės 9 dieną išsiųsta iš Berlyno į Maskvą sovietų užsienio žvalgybos tarnybos Vokietijoje rezidento Amajako Kobulovo su operatyviniu slapyvardžiu "Zachar".

Išslaptinti dokumentai rodo, kaip 1941 metais Vokietija slėpė planus pulti TSRS

Šiame pranešime Kobulovas remiasi duomenimis, gautais iš dviejų legendinių vokiečių sovietinės žvalgybos agentų ir antifašistų — vyriausiojo leitenanto Haro Šulcės Boizeno (Harro Schulze-Boysen) (operatyvinis pseudonimas "Viršila"), dirbusio Vokietijos aviacijos ministerijoje, ir Arvido Harnako (Arvid Harnack) ("Korsikietis"), kuris tarnavo Reicho ekonomikos ministerijoje.

"Gegužės 7 d. susitikime "Viršila" pranešė taip: jo įstaigoje operacija prieš TSRS ruošiama šiuo metu pačiu sparčiausiu būdu. V. tikina, kad visi duomenys byloja apie tai, kad puolimas numatytas artimiausiu metu", — pranešė Kobulovas.

"V. pažymi, kad pastaruoju metu karinės operacijos prieš TSRS rengimą stengiamasi išlaikyti visiškoje paslaptyje, iki tokio lygio, kad jo įstaigoje pareigūnai, užsiimantys Rusijos klausimais, slepia savo darbą nuo kolegų iš kitų skyrių. Tiksliai taip pat, matyt, įsakymu iš viršaus jie bando užbaigti ir paneigti gandus apie Vokietijos karą prieš TSRS ir numalšinti visuomenės nuomonę", — pridūrė rezidentas.

Musolinis norėjo gauti TSRS dalį po nacių pergalės, rodo išslaptinti dokumentai

Kobulovas su nuoroda į žvalgybos duomenis paaiškino: "Vokietijos jūrų atašė Maskvoje telegrafuoja, kad jis dažnai susiduria su jam skirtais klausimais — ar bus karas su TSRS ir, žinoma, visais įmanomais būdais bando įrodyti, kad šie gandai neatitinka tikrovės".

"Prieš kelias dienas "Korsikietis" pranešė, kad Foršungsamto atstovas jo įstaigoje, kuris anksčiau vengė kalbėti apie TSRS, dabar naudoja kiekvieną dingstį, kad pareikštų, jog karo nebus. "Korsikietis" išreiškia įsitikinimą, kad tai daro vadovaudamasis aukščiau pateiktais nurodymais, kad nuramintų visuomenės nuomonę ir išlaikyti paslaptyje vykstančius pasirengimus", — pranešė Kobulovas. Foršungsamtas (Forschungsamt, "Tyrimų valdyba") — žvalgybos agentūra, dirbusi prie hitlerinės Vokietijos aviacijos ministerijos. Ji aktyviai užsiėmė telefoninių pokalbių klausymusi, radijo pranešimų perėmimų ir diplomatinių kodų iššifravimu.

Kolekcijoje "Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba Rusijos Federacijoje. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai" pirmą kartą, naudojant archyvinę medžiagą, pasakojama apie pagrindinius Rusijos užsienio žvalgybos istorijos etapus nuo jos sukūrimo 1920 m. Gruodžio 20 d. Iki šių dienų. Dauguma dokumentų, įtrauktų į rinkinį, pirmą kartą pateikiami į mokslinę apyvartą. Knygoje naudojama medžiaga iš SVR archyvų, FSB centrinio archyvo, Rusijos Federacijos prezidento archyvo, Rusijos valstybinio socialinės ir politinės istorijos archyvo ir kitų.

Britanija tyčia neskubėjo padėti TSRS 1941 metų vasarą, rodo išslaptinti dokumentai

Rinkinyje be kita ko pateikti nauji dokumentai apie Hitlerio agresijos prieš TSRS rengimą, apie Japonijos poziciją stojimo į karą su Sovietų Sąjunga atžvilgiu, apie sąjungininkų antrojo fronto atidarymo perspektyvas, apie atskiras JAV ir Didžiosios Britanijos derybas su naciais, apie Vašingtono ir Londono planus pokario pasaulinės tvarkos ir Maskvos sulaikymo atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pabrėžė, kad užsienyje bandoma iškraipyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir tai daro ne tik nacių bendrininkai, bet ir gerbiamos tarptautinės institucijos, siekiančios savo momentinių konjunktūrinių politinių tikslų. Rusija gins istorinę tiesą, tuo metu ir atskleisdama archyvinius dokumentus, kurių ji turi pakankamai, pabrėžė Putinas.