Pirmasis tikras bumerangas atskrido į Lietuvos valdžią, kuri aršiausiai pasisakė dėl Europos sankcijų prieš "Lukašenkos režimą". Jis sudaužė drumzliną stiklą, už kurio valdžia nuo savų žmonių slėpė tikrąją sankcijų žalą paprastiems lietuviams.
Ir jei Baltarusijos krovinių ir naftos produktų tranzito nuostolių mastą iš tikrųjų mato tik ministrai ir strateginių įmonių vadovybė, tai realių eurų stoką piniginėse dėl sankcijų pirmą kartą pajuto 350 Lietuvos piliečių.
Jie iš neatsargumo savo laiku įsidarbino Druskininkuose esančioje sanatorijoje "Belarus", kuri priklauso to paties pavadinimo respublikos prezidento administracijai. Esant aukštam nedarbo lygiui Lietuvoje, stabili darbo vieta — laimė. O paprastam dirbančiajam nerūpi didžioji politika, jei jam mokami tikri pinigai. Be to, sanatorija yra legaliai veikianti įmonė, kuri moka mokesčius į Lietuvos biudžetą ir teikia darbą patiems lietuviams. O Druskininkams, kuriuose gyvena 12 tūkstančių žmonių (2020 metų duomenimis), dirbančių žmonių skaičius — reikšmingas rodiklis.
Kvaila kaltinti "Swedbank" dėl padėties su įšaldytomis sanatorijos sąskaitomis. Švedijos bankininkai griežtai laikėsi Europos Sąjungos, kuri įvedė sankcijas Baltarusijos prezidento administracijai, kurios taikomos Lietuvos gydyklai, nurodymus. Dar kartą priminsime, kad Europos sankcijos — Lietuvos prezidento, Vyriausybės ir Europos parlamentarų iš Lietuvos pastangų vaisius: jie ragino "bausti diktatorių Lukašenką" už mėlynes ant kovotojų kūnų nuo policijos lazdų.
Įdomu, ar po demokratijos gynėjų Vašingtone pranešimų apie žuvusiuosius ir sužeistuosius paseks pasipiktinimas demokratijos sargais? Ar jie atsiklaups ant kelių, kad atmintų žuvusius? Ar bus pasmerktas ginklų, ašarinių dujų ir lazdų naudojimas prieš "taikius protestuotojus" JAV?
Bet grįžkime prie Lietuvos reikalų. Agresyvi Lietuvos vadovybės antibaltarusiška politika atsiliepė eiliniams piliečiams. O prezidentui — šūkio apie "gerovės valstybę" autoriui — reikia kaip nors pasiteisinti. Štai jis ir bando. Sako, nežinojo, kad nukentės tautiečiai.
Nausėda sako, kad Europos Sąjungos sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.
Prezidento ašaroms gailesčio pridėjo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tiesa, pagal geriausias politikos tradicijas jie bandė nusimesti kaltę dėl to, kas nutiko jų pirmtakams.
"Akivaizdu, kad teisinė bazė, pasirengimo mechanizmas nebuvo iki galo sutvarkytas. Aš manau, kad šis žingsnis yra vienas iš tokių teisingų ir svarbių šia linkme. Kitaip tariant, valstybė būtų pasiruošusi, jeigu ir šiuo atveju, ir ateityje kitais atvejais tokių sankcionuotų įmonių netyčia atsirastų", — sakė Landsbergis.
Tada švedų bankininkai sureagavo į naujos Lietuvos valdžios dejones. Jie sutiko atidaryti "Belarus" sanatorijos sąskaitas, tačiau tik tam, kad išmokėtų darbuotojams algas. Bet tolesnis likimas — "skęsti pačių skęstančiųjų rankose". Užsienio reikalų komiteto vadovu paskirtas Seimo narys Žygimantas Pavilionis jau ciniškai užsiminė lietuviams sanatorijos darbuotojams, sako, galva reikėjo galvoti, kai darbinosi "diktatoriaus Lukašenkos" įmonėje. O socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažadėjo dviejų atlyginimų dydžio "socialines išmokas" tiems, kurie nutrauks darbo santykius su sanatorija, kuriai taikomos sankcijos. Sako, bėkite, mieli lietuviai, kad nebūtų bėdos.
Tas pats pasakytina apie tuos Lietuvos piliečius, kurie dirba įmonėse, bendradarbiaujančiose su valstybinėmis Baltarusijos įmonėmis. Ko gero, ir jiems bus taikomos šios sankcijos, kurios gali gimti Lietuvos pripažintos prezidentės Svetlanos Tichanovskajos galvoje, Lietuvos kuratorių pateikimu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija