VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Santaros klinikos specialistai nustatė naują koronaviruso atmainą, kurios Lietuvoje iki šiol nerasta, praneša gydymo įstaigos spaudos tarnyba.
Nauja "rūpestį kelianti" — B.1.1.7 viruso atmaina — nebuvo aptikta. Tačiau visuose mėginiuose buvo rastas dar vienas B.1.258 kamienas, kuris iki šiol nebuvo užfiksuotas Lietuvoje.
Gruodžio viduryje JK buvo atrasta nauja viruso padermė B.1.1.7 linija. Nustatyta, kad šis viruso štamas konkuruoja su kitomis dominuojančiomis padermėmis ir tapo vienu iš labiausiai paplitusių Anglijos regione. Manoma, kad dėl to labai padaugėjo atvejų.
Santaros klinikos gydytojai išanalizavo teigiamus daugiau nei keturių tūkstančių viruso tyrimų, atliktų tarp Lietuvos gyventojų, rezultatus ir atrinko aštuonis mėginius, kuriuose buvo prarastas S geno signalas, kuris greičiausiai rodo B.1.1.7 padermę.
"Norint patvirtinti, ar Lietuvoje jau aptinkama naujoji "rūpestį kelianti" atmaina, buvo nuspręsta atlikti šių ėminių viruso genomo sekoskaitą. Mėginiai buvo gauti iš Santaros klinikų biobanko", — aiškino Danielis Naumovas, vyresnysis medicinos biologas, Santaros klinikos biobanko vadovas.
Siekiant užtikrinti tikslumą, sekos buvo atliekamos dviejuose centruose: "Thermo Fisher Scientific Baltics" ir Santaros hematologijos, onkologijos ir kraujo perpylimo centre.
Ištyrus SARS-CoV-2 viruso padermes, "rūpestį kelianti" B.1.1.7 nenustatyta. Bet visuose mėginiuose buvo rastas B.1.258 kamienas, kuris Lietuvoje dar nebuvo nustatytas sekvenuojant, o duomenų bazėse nurodoma JK, Danija ir Šveicarija.
B.1.258 padermei, aptiktai Lietuvoje, ir B.1.1.7 atmainai, esančiam JK, būdinga 69–70 aminorūgščių S-baltymų nuostolių mutacija, manoma, kad tai yra protrūkis, susijęs su ūkiuose auginamomis audinėmis.
Gydytojai pažymėjo, kad šiuo metu, esant labai daug infekcijų, tokie vieno viruso genomo tyrimai yra nepakankami, todėl svarbu kuo skubiau pradėti reguliariai sekvenuoti virusus Lietuvoje.
Apie B.1.258 padermę
B.1.258 padermė yra viena iš trijų žinomų viruso padermių, kurioje įprasto viruso PGR tyrimuose prarandamas S geno signalas. Taip yra dėl to, kad praranda 69-70 aminorūgščių S-baltymo ir dažniausiai būna bent trijose skirtingose padermės genomo padermėse.
Taip pat šioje B.1.258 padermėje buvo nustatyta N439K (lizinu pakeistų amino rūgščių asparagino) mutacija S-baltyme, kuri, kaip manoma, skatina stipresnį S-baltymo prisijungimą prie žmogaus ACE2 receptoriaus.
Apie B.1.1.7 padermę
B.1.1.7 padermėje yra neįprastai daug mutacijų (17), iš kurių aštuonios įvyko S gene, kuris yra atsakingas už prisijungimą prie žmogaus ląstelių. Ši padermė pirmą kartą JK buvo atrasta 2020 metų rugsėjo mėnesį. Iki šiol tas pats virusas buvo rastas 29 pasaulio šalyse.
Preliminarūs epidemiologiniai tyrimai rodo, kad B.1.1.7 padermė yra susijusi su padidėjusiu užkrečiamumu. Šiais metais nėra duomenų, kad ši padermė paveiktų ligos sunkumą ar vakcinų veiksmingumą.
Naujos viruso padermės teoriškai gali turėti galimybę greičiau plisti visuomenėje, sukeldamos lengvesnes ar sunkesnes ligos formas. Veislės taip pat gali būti sunkiau pastebimos atliekant diagnostinius tyrimus. Reikia stebėti, ar padermėse nėra atsparumo vaistams ir vakcinoms.
COVID-19 situacija Lietuvoje
Nuo gruodžio 16 dienos Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja griežtesnis karantino režimas. Iš pradžių valdžia jį įvedė iki sausio 3 dienos, tačiau metų pradžioje jis buvo pratęstas iki sausio 31 dienos imtinai.
Koronaviruso atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios viršijo 156 539 tūkst., iš viso mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių.
Lietuva jau gavo tris vakcinų nuo koronaviruso partijas iš "BioNTech" ir "Pfizer". Paskutinė atkeliavo sausio 4 dieną. Vakcinacija pradėta gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepijamas medicinos personalas.