Lietuva viešai pasižadėjo JAV "mylėti iki grabo lentos"

Vilnius yra pasirengęs de jure įteisinti amerikiečių karių, kurie de facto jau seniai yra Lietuvos teritorijoje, buvimą. Kol kas rotacijos būdu
Sputnik

Lietuvos Seimo nariai priėmė dar vieną rezoliuciją "dėl strateginės partnerystės su JAV stiprinimo". Pagrindinis šios rezoliucijos tikslas yra pranešti JAV valdžios institucijoms, kad oficialus Vilnius yra ne tik nusiteikęs vaisingam prekybos ir ekonominiam bendradarbiavimui, bet ir yra pasirengęs kad ir rytoj parūpinti savo teritoriją nuolatiniam Amerikos kariuomenės dislokavimui.

"Lietuva buvo, yra ir išliks patikima partnerė". Seimas priėmė santykių su JAV rezoliuciją

Įprastas Lietuvos parlamento nutarimas gali turėti toli siekiančių padarinių visai pasaulio politikai. Jei Baltieji rūmai nuspręs visam laikui dislokuoti savo kariuomenę Lietuvoje, tai apie TSRS duotus pažadus galima galutinai pamiršti. Bet tada, 1990 metais susivienijus Vokietijai, Vakarų lyderiai pažadėjo sovietų vadovybei, kad NATO plėtra į rytus sustos ties FRG ir buvusios VDR siena.

"Nebuvo jokio rašytinio susitarimo, trukdžiusio NATO plėtrai, tačiau 1990 metais vis dar egzistavo neišsiplėtimo garantijos (kurias davė Vakarai — Sputnik). Tačiau vėliau jos buvo atšauktos", — patvirtina amerikiečių istorikas Džošua Ickovicas Šifrinsonas (Joshua R. Itzkowitz Shifrinson).

Kaip paaiškėjo, negalima pasitikėti Vakarų žodžiais. Per kelerius metus beveik visos posovietinės Europos valstybės viena po kitos iškėlė Šiaurės Atlanto aljanso vėliavą.

Beje, būtent Vilniuje buvo suardyta sovietų vienybė. Tuo mėgsta pasigirti Lietuvos dešinieji, vadovaujami savo lyderio Vytauto Landsbergio.

Šiandien Lietuva taip pat yra pasirengusi pereiti nuo žodžių prie tikrų darbų. De jure įteisinti amerikiečių karių, kurie de facto jau seniai yra Lietuvos teritorijoje, buvimą. Kol kas rotacijos sąlygomis.

Pirmieji apie savo pasirengimą atsisakyti dalies savo teritorinio suvereniteto Vašingtone pas Baraką Obamą, o paskui pas Donaldą Trampą pareiškė tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Nausėda paragino taikiai perduoti valdžią JAV

"Šiuo metu JAV kariai dislokuoti Vokietijoje ir Vakarų Europoje, o juk didžiausios grėsmės koncentruojasi Rytų Europoje — Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Štai kodėl prašome ir rekomenduojame Jungtinėms Valstijoms nuspręsti čia imtis nuolatinio pajėgų dislokavimo. Taip pat mums būtina ir oro gynyba", — interviu Amerikos žurnalui "Foreign Policy" sakė tuometinė valstybės vadovė Grybauskaitė.

Ir štai naujasis Seimas naujojo prezidento Gitano Nausėdos valdymo laikotapriu oficialiai pareiškia, kad Lietuva yra pasirengusi visiems laikams įteisinti Amerikos karinių bazių buvimą savo teritorijoje.

Dokumente teigiama, kad JAV yra svarbiausia strateginė Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių partnerė ir sąjungininkė užtikrinant saugumą, stabilumą ir klestėjimą, o jų karinė galia yra pagrindinis veiksnys užtikrinant NATO gynybą ir atgrasymą Baltijos jūros regione. Tuo pat metu rezoliucija, persmelkta karinio ir strateginio bendradarbiavimo, slepiasi už žodžių apie taikų prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą.

"JAV yra penktoji pagal lietuviškos kilmės produkto eksporto rinka ir auganti. Mūsų eksportas net dvigubai didesnis negu importas. JAV sukuria labai daug darbo vietų mūsų šalyje, beveik 9 tūkst. Tad be abejonės mes už tų prekybinių santykių gilinimą, ko sieksime su nauja administracija", — pažymėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Taip Pavilionis pateikė galingus lygiateisio bendradarbiavimo rodiklius. JAV penktoji (!) Lietuvos prekybos balanse ir net devyni tūkstančiai darbo vietų beveik trijų milijonų gyventojų šalyje. Ir už šią amerikiečių suteiktą gerovę Lietuvos valdovai yra pasirengę atkišti savo tautą galimam rytų priešo raketos smūgiui.

JAV Kongresas patvirtino Džo Baideno išrinkimą prezidentu

O jei naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas ir Nensės Pelosi vadovaujami Atstovų rūmai pritars nuolatiniam Amerikos kariuomenės dislokavimui Lietuvoje, tai Rusijos atsakomieji žingsniai neužtruks. Rusijos karinės bazės ir raketų sistemos atsiras ne tik Kaliningrado srityje, bet ir Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. O įvykus tikram konfliktui tarp Rusijos ir Vakarų, pirmosios raketos kris ant Lietuvos gyventojų galvų. Naujojoje Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad prevenciniai smūgiai bus vykdomi ne tik prieš galimo priešo karius, bet ir prieš šių karių valdymo centrus, kad ir kur jie būtų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.