VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Latvijos valdžia nori įbauginti žurnalistus, kad jie nebendradarbiautų su Rusijos žiniasklaida. Žurnalistas ir visuomenės veikėjas Vladimiras Lindermanas apie tai kalbėjo pirmajame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode.
Gruodžio pradžioje Latvijos valstybės saugumo tarnyba atliko kratas, tardymus ir konfiskavo biuro įrangą iš autorių, kurie skelbė savo straipsnius Sputnik Latvija ir Baltnews. Žurnalistai buvo sulaikyti, tardyti ir paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti. Tarp jų buvo ir Vladimiras Lindermanas.
"Aš rašau straipsnius. Jie skelbiami dviem leidimais, kurie yra "Rossija segodnia" agentūros dalis. Tai visų pirma yra Sputnik Latvija ir Baltnews. Kelis kartus, mano nuomone, buvo paskelbta RIA Novosti. Kodėl šie septyni žurnalistai buvo atrinkti — aš manau, kad didelė dalis atsitiktinumo. <...> Aišku viena... Koks yra tikslas, kurį jie išsikėlė šiomis kratomis, tokiu bauginimu, yra atimti korespondentų leidybą čia, kad čia esantys žmonės bijotų bendradarbiauti su Rusijos žiniasklaida ir kad taip sumažėtų čia esančios Rusijos žiniasklaidos įtaka", — pasakė jis.
Pasak žurnalisto, kratų metu Valstybės saugumo tarnybos darbuotojai domėjosi dokumentais, patvirtinančiais jo bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia". Buvo paimta visa įranga, telefonai, elektroninės laikmenos.
Lindermanas pažymėjo, kad Sputnik Latvija ir Baltnews veiklai ES sankcijos netaikomos.
"Latvijos valdžia bando kriminalizuoti bet kokius ryšius su Rusija. Tai yra, prieš bet kurį asmenį, palaikantį bet kokius profesinius ryšius su Rusija, kad bet kuriuo metu būtų galima pradėti baudžiamąją bylą prieš jį", — sakė jis.
Praėjusių metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, bausmė pagal Baudžiamojo kodekso 84 straipsnį numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".
Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse
Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.
Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".
Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Neseniai pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.
Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.
Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.