VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.
Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.
Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis.
"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.
Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.
Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą.
Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.
Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.
Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.
Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine
Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.
Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.
Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.
Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.