VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas nesuteikė malomės "WikiLeaks" įkūrėjui Džulianui Asandžui ir buvusiam Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) bei Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) darbuotojui Edvardui Snoudenui, rodo asmenų, kuriems prezidentas suteikė malonę, sąrašas, kurį išplatino Baltieji rūmai.
Nepaisant informacijos iš daugelio žiniasklaidos priemonių, sąraše taip pat nebuvo nei paties Trampo, nei jo šeimos narių, nei advokato Rudžio Džiulianio.
"Bloomberg" anksčiau pranešė, kad Trampas parengė platų sąrašą asmenų, kuriuos tikisi atleisti prieš palikdamas pareigas, kuriame tikriausiai buvo ir jis pats, taip pat jo artimieji, draugai ir du garsūs reperiai.
"The New York Times" taip pat pranešė, kad Trampas aptarė galimybę suteikti malonę prieš pasibaigiant prezidento kadencijai sausio 20 dieną.
JAV prezidento malonės negalima apskųsti. Daugelis prezidentų pasinaudojo šia galia, kad panaikintų nuteistųjų, įskaitant jų politinius rėmėjus, baudžiamąjį persekiojimą.
2010 metais Švedijoje dėl seksualinio priekabiavimo ir išprievartavimo kaltinamas Asandžas nuo 2012 metų birželio slapstėsi Ekvadoro ambasadoje Londone, bijodamas ekstradicijos. 2019 metų balandžio mėnesį jis buvo sulaikytas JAV prašymu. Nuo to laiko Asandžas buvo laikomas Belmaršo griežčiausio režimo kalėjime.
Posėdžiai dėl ekstradicijos prasidėjo 2019 metų gegužės 2 dieną. Netrukus po to JAV valdžia paskelbė pareiškusi naujus kaltinimus Asandžui dėl 17 šnipinėjimo ir slaptos informacijos atskleidimo įstatymų pažeidimų. Jei Asandžas bus išduotas JAV, jam grės kalėjimas iki 175 metų.
Sausio 4 dieną Londono centrinio baudžiamojo teismo teisėja Vanessa Baraitser atsisakė išduoti Asandžą JAV valdžios institucijoms, Amerikos advokatai teigė, kad jie ginčys šį sprendimą. Sausio 6 dieną Vestminsterio magistratų teismas atsisakė paleisti Asandžą už užstatą ir jis liks kalėjime, kol laukia JAV apeliacijos dėl jo ekstradicijos.
Prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jis anksčiau pažeidė paleidimo sąlygas. Teismas atmetė visus ankstesnius advokatų prašymus tuo pačiu pagrindu.
2013 metų birželio mėnesį Snoudenas sukėlė didelį tarptautinį skandalą, laikraščiams "The Washington Post" ir "The Guardian" perdavęs daugybę įslaptintos medžiagos apie JAV ir JK žvalgybos tarnybų stebėjimo programas internete. Po to jis išskrido į Honkongą, o iš ten — į Maskvą, kur kurį laiką praleido Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje. Po daugelio kitų šalių atsisakymo Rusija suteikė Snoudenui laikiną prieglobstį metams su sąlyga, kad jis nutrauks savo veiklą prieš JAV.
2014 metų rugpjūčio mėnesį Snoudenas gavo trejų metų leidimą gyventi Rusijoje, kuris leidžia jam keliauti ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vėliau Snoudenui buvo išduotas neterminuotas leidimas gyventi Rusijoje. Tuomet Snoudenas Twitter'yje parašė, kad nusprendė kreiptis dėl dvigubos JAV ir Rusijos pilietybės.