Finansų ministrė papasakojo, kaip pandemijos metu palaikomas verslas

Skaistė teigė, kad šiuo metu reikia koncentruotis į ekonomikos palaikymą ir darbo vietų išsaugojimą, tačiau ir "neužskolinti ateities Lietuvos"
Sputnik

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Finansų ministrė Gintarė Skaistė papasakojo, kaip valstybė palaiko verslą per antrąją koronaviruso bangą.

Ministrė Žinių radijo laidoje "Pozicija", komentuodama galimai iškilsiantį poreikį papildomai skolintis, užsitęsus antrajai karantino bangai, pažymėjo, jog visos tarptautinės institucijos šiuo metu ragina palaikyti vartojimą.

"Visos tarptautinės organizacijos ragina palaikyti ekonomiką šiuo laikotarpiu ir netaupyti, nes tai atsilieps prarastomis darbo vietomis ir žlugusiais verslais, kas atneš daug didesnę bėda, nei būtų, jei pasiskolintume šiek tiek daugiau. Šiuo laiku skolintis galimybės yra tikrai geros, tuo pačiu nėra taikoma Stabilumo pakto taisyklė ir dar prasideda diskusijos, kiek ji bus taikoma ateinančiais metais. Todėl pirmiausia reikia galvoti, kaip išsaugoti darbo vietas", — kalbėjo finansų ministrė. 

Ji pažymėjo, kad visos tarptautinės organizacijos pabrėžia, jog visos priemonės, kurių imamasi skolintomis lėšomis, turėtų būti labai aiškiai pamatuotos, kokį poveikį duoda ir visgi turėtume nedalinti pinigų per ilgai ir kai nereikia. 

Lietuvos finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo nuostolių padidėjimą

"Sekame pulsą, kad priemonės būtų taiklios ir neišleistume pinigų ten, kur visgi jie neduoda to efekto. Iš praėjusios bangos turime tam tikrų pamokų, kai matėme, jog indėliai augo ir tam tikros įmonės, kurios nenukentėjo, visgi lengvus pinigus iš valstybės pasiėmė. Nekartojant tų klaidų mokomės iš to kas buvo ir stengiamės, kad priemonės būtų taiklios ir efektyvios", — teigė ministrė.

Taip pat Skaistė pabrėžė, jog skolos aptarnavimo kaštai mažėja, ateinančiais metais jie taip pat bus mažesni, tad ir skolintis šiandien bet kokiu atveju yra labai palanku.

"Reikia tik labiau koncentruotis į priemonių taiklumą, visgi nesiskolinti ir neužskolinti ateities Lietuvos, kai nereikia, bet visgi turėtume koncentruotis į ekonomikos transformaciją, į ekonomikos palaikymą, į darbo vietų išsaugojimą", — kalbėjo ministrė.

2021 metais EK Lietuvai prognozuoja 7,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Finansų ministerijos projektuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 7 proc. BVP.  

Pagal EK, 2021 metais valdžios sektoriaus skola sudarys 51,3 proc. BVP, o FM vertinimu — 51,9 proc. BVP. EK vertinimu, Lietuvos ekonomika 2021 m. augs 2,9 proc.