VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Elektrinė Lenkijoje ketina importuoti didelius dujų kiekius per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
"Terminalo išnaudojamumą galėsime padidinti pakankamai sparčiai. Lenkijoje, Ostrolenkoje, planuojama didžiulė 750 megavatų dujinė elektrinė, kuri pagal planus dujas įsigis būtent iš Klaipėdos terminalo. Tai yra apie vienas trečdalis viso terminalo pajėgumo", — komisijai aiškino ministras.
Pasak Kreivio, tai rodo, kad dujų rinkos sukūrimas ir jungčių išplėtimas Lietuvai duos didžiulę ekonominę naudą.
Remiantis Lenkijos žiniasklaidoje paskelbta informacija, Ostrolenkos jėgainė, kuri buvo pradėta statyti kaip anglimi kūrenama elektrinė, tačiau pernai projektas sustabdytas ir nutarta jį pertvarkyti į dujinį, gali būti pastatyta anksčiausiai 2023 metais.
Skaičiuojama, kad 1 GW bendros galios jėgainės dujų blokams reikėtų maždaug 1 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, tačiau jei galia būtų mažesnė ir siektų 700–750 MW, jai reikėtų 500–750 mln. kubų dujų.
Elektrinė galėtų būti prijungta prie Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio ir gauti dujų ne tik iš Lenkijos šaltinių, bet ir iš Lietuvos SGD terminalo. Tačiau GIPL dujotiekis leis importuoti į Lenkiją iki 1,9 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, todėl šio kiekio gali neužtekti, turint galvoje ir kitus šalies poreikius.
Elektrinę būtų galima prijungti prie "Jamal" dujotiekio, tačiau kol kas Lenkija nenori įtraukti Rusijos į šį projektą.
Klaipėdos SGD terminalas
Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas valstybei kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.
Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuvos SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" operatoriaus pajamos 2020 metais sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
GIPL dujotiekis
Lenkijos ir Lietuvos dujotiekį planuojama baigti iki 2021 metų pabaigos. Projektas įgyvendinamas nuo šių metų pradžios, jau suvirinta 111 kilometrų vamzdžių.
Bendros investicijos į šį projektą siekia apie 500 milijonų eurų, o Europos Sąjunga finansuoja iki 60 procentų. Kartu su "Amber Grid" jį įgyvendina Lenkijos bendrovė "Gaz-System".
GIPL tiltu per metus Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių dujų, Lenkijos kryptimi — iki 21 teravatvalandės per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.