VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo narė, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad koronaviruso pandemijos metu blogėjančios gyventojų psichikos sveikatos fone būtina priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Deputatė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje ši veikla nėra reglamentuota, ji nelicencijuojama.
"Neturint atitinkamos kvalifikacijos ir žinių, pažeidžiamiausioms asmenų grupėms reikalingas psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas iš esmės gali teikti bet kas. Nebūtina nei turėti atitinkamą išsilavinimą, nei nuolat kelti kvalifikaciją, kad praktikoje būtų taikomi naujausi, moksliškai pagrįsti psichologinio įvertinimo ir psichologinės pagalbos metodai. Nėra sudaryto oficialaus psichologų registro. O psichologines paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 2000 psichologų, dirbančių viešajame sektoriuje arba privačiai", — pareiškė ji.
Anot politikės, nesant jokių reikalavimų, nelicencijuojant šios veiklos, atveriamas kelias neatsakingai veiklai, o gal ir šarlatanizmui. Be to, yra rizika, kad nekompetentingi specialistai gali pakenkti žmonėms, kuriems reikalinga psichologinė pagalba.
Šalaševičiūtė siūlo licencijuoti psichologų veiklą ir ją reguliuoti remiantis vienodais principais ir kriterijais. Šiuo metu yra parengta trečioji atitinkamo teisės akto redakcija.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, šiuo metu visuomenės streso lygis šalyje yra dvigubai didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo žmonių, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimą. Karantino metu reikšmingai padaugėjo gyventojų, kurie jautėsi vieniši. Apie pusę visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir apie pusės apklaustų psichologinė gerovė buvo žema. Žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį ir į suprastėjusios medikų psichologinės savijautos požymius: išryškėjo ilgalaikė prislėgta nuotaika, nerimas, nuovargis ir negalėjimas atsipalaiduoti, negalėjimas susikaupti, nekontroliuojami pykčio, baimės, nerimo protrūkiai, padidėjęs dirglumas, atbukimo jausmas, noras atsiriboti, užsisklęsti nuo kitų žmonių, negatyvus savęs ir savo darbo vertinimas, sutrikęs miegas ir kt.
Patirtis rodo, kad medikai linkę išsaugoti konfidencialumą ir psichologinės specialistų pagalbos ieškoti už savo įstaigos ribų.
"Tokie visuomenės sveikatos būklės duomenys COVID-19 pandemijos sąlygomis, praėjusią savaitę pristatyti Seimo Sveikatos reikalų komitete, skatina neatidėlioti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto. Tai itin svarbu mažinant COVID-19 pandemijos padarinius visuomenės psichikos sveikatai, plečiant psichologinės anoniminės pagalbos, tarp jų ir medikams, prieinamumą", — sakoma deputatės pareiškime.
Šalaševičiūtė mano, kad Seimas turėtų priimti įstatymą, kurio projektas dabar yra Sveikatos reikalų komitete.