VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto, atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, sakė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame planuojama aptarti galimas naujas sankcijas Rusijos Federacijai, praneša RIA Novosti.
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.
"Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento kreipimąsi. ES užsienio reikalų ministrai šiandien Briuselyje rengia derybas, kaip susitvarkyti su tuo, kas įvyko Rusijoje savaitgalį", — sakė jis.
Zeibertas priminė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę kalbėjo apie "Nord Stream-2". "Ji sakė, kad jos principinė federalinės vyriausybės pozicija nepasikeitė. Taip ir lieka", — sakė Zeibertas.
Jis pabrėžė, kad "nėra jokio tiesioginio ryšio tarp Navalno bylos ir "Nord Stream-2" projekto".
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Adebahr, atsakydama į klausimą, ar ministerija mato ryšį tarp projekto ir incidento su Navalnu, teigė, kad "mūsų pozicija "Nord Stream-2" taip pat nepasikeitė".
Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. 2020 metų rudenį Merkel sakė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai.
Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas atsižvelgiant į situaciją su Aleksejumi Navalnu. Dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, taip pat "protingai sustiprinti" ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai. Nemažai politikų Vokietijoje išreiškė panašią poziciją. Tarp ES šalių prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzija, Čekija ir Lenkija pasisakė už naujas sankcijas. JAV reikalauja, kad ES atsisakytų "Nord Stream-2", nes siekia tiekti jai savo dujas.
"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.
2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".