VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Baltijos šalyse žmonių, kurie išreiškia kitokį nei valstybinis požiūrį, atžvilgiu sukuriama "toksiška atmosfera", ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
"Baltijos šalyse valdžia ir specialiosios tarnybos taiko įvairius spaudimo būdus pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams, kurie išreiškia kitokį nei valstybinis požiūrį į šalies vidaus ir užsienio politiką. Žinoma, tai taikoma ir istorijai. Šis įtakos metodų arsenalas apima iškvietimą į prevencinius pokalbius, socialinių ir ekonominių gyvenimo sąlygų pabloginimą su bankų struktūrų įtraukimu. <...> Iš esmės sukuriama toksiška atmosfera", — pasakė diplomatė.
Visų pirma, Zacharova kaip pavyzdį pateikė Lietuvą, kur egzistuoja "priemonių ir metodų, skirtų paveikti nesutinkančius, sistema", kur persekiojami net buvę Lietuvos TSR valdžios struktūrų darbuotojai.
"Žinoma, ryškiausias, pasipiktinimą keliantis pavyzdys yra situacija su atsargos pulkininku Jurijumi Meliu. Jis buvo nuteistas dėl politizuotų kaltinimų, susijusių su 1991 m. sausio 13 d. įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto", — pasakė ji.
Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.
Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". 2019 metų balandį Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodį jiems buvo pareikšti kaltinimai už akių.