VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir aptarė švietimo aktualijas ir strateginius sprendimus.
Susitikime aptartos moksleivių ugdymo spragų kompensavimo galimybės, kontaktinio ugdymo palaipsnio atnaujinimo ir artėjančių valstybinių brandos egzaminų vykdymo planai, taip pat planuojami priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai ir Nacionalinis švietimo susitarimas.
"Mokiniai yra pamirštos pandemijos aukos, kuriems per šiuos metus atsiradusios žinių spragos gali ilgai atsiliepti ateityje. Tai kelia didžiulį susirūpinimą. Šiandien viena svarbiausių Vyriausybės užduočių — sklandus ir saugus kontaktinio ugdymo atnaujinimas ir maksimaliai efektyvus vasaros išnaudojimas tam, kad būtų kompensuojamos prarastos mokinių žinios", — akcentavo šalies vadovas.
Siekiant užtikrinti pedagogų, grįžtančių į mokyklas, sveikatos saugumą, Nausėda pasiūlė paskiepyti juos kartu su senjorais, tai yra vasario–kovo mėnesiais. Be to, tarp pirmųjų, kurie pandemijai slūgstant grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai, pažymėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams galėtų būti skiepijami ir juos laikyti apsisprendę dvyliktokai.
Ministrė Šiugždinienė prezidentui pristatė planuojamus šių metų priėmimo į studijas pakeitimus – ketinamą didinti valstybės finansavimą vienam studentui.
Pasak šalies vadovo, studijų prieinamumas visoms socialinėms grupėms yra būtina Gerovės valstybės sudedamoji dalis. Todėl tam, kad šis prieinamumas būtų užtikrintas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius nesumažėtų drastiškai, studijų kainos kėlimas, prezidento nuomone, turi būti pagrįstas ne tik lėšų perskirstymu, bet ir papildomu finansavimu.
Susitikime šalies vadovas paragino ministrę neatidėlioti Nacionalinio švietimo susitarimo, kuris numatytas Vyriausybės programoje, įgyvendinimo. Susitarimas galėtų išspręsti įsisenėjusias švietimo problemas ir kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Prezidento nuomone, jame turėtų atsispindėti ambicingesnis, nei šiuo numatytas, MTEP finansavimas — 2030 m. jis turėtų siekti 3 proc. BVP.
Ministrė prezidentą patikino, kad šalies vadovo inicijuotiems "Lygaus starto" Švietimo įstatymo pokyčiams — vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų įtraukimui į ikimokyklinį ugdymą bei pasirengimui visuotiniam ikimokykliniam ugdymui — ruošiamasi jau dabar. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad planas turi būti rengiamas bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis ir būti pagrįstas finansavimu.