Tokiu būdu ji formaliai palaikė Pasaulio sveikatos organizaciją, kuri skambina pavojaus varpais dėl aiškiai pastebėto koronaviruso preparatų prieinamumo nelygybės, atsižvelgiant į šalies turto lygį. Pasak PSO vadovo, šiuo metu skiepijama maždaug 50 šalių — ir beveik visos yra turtingos, o 75 procentai visų dozių buvo pritaikytos tik dešimtyje šalių.
Tiesa, Vokietijos lyderės solidarumas su PSO panašus į gudrumą, nes teisingumas yra santykinė sąvoka ir jį galima suprasti labai įvairiai. Beveik kartu su Merkel kalba Davose Vokietijos sveikatos apsaugos ministras išreiškė paramą Briuselio iniciatyvai licencijuoti Europos Sąjungoje pagamintų vakcinų eksportą. Jensas Spanas buvo tiesus sakydamas, kad "galų gale mes išmokėjome kelis šimtus milijonų eurų beveik visoms ES pasirašytoms sutartims, kad būtų galima išplėsti gamybos pajėgumus".
Jis pabrėžtinai pažymėjo, kad "esmė ne tapti pirmaisiais, tai teisingumo klausimas". Ir iš tiesų, kuris požiūris yra teisingesnis tokioje situacijoje: visiems po lygiai, ar pirmenybė turėtų būti teikiama tiems, kurie daugiau investavo į šį procesą?
Tačiau problema neapsiriboja skilimu pagal "vargingos šalys — turtingos šalys". Be to, jie yra antraeiliai, nes pagrindinė kova dėl vakcinos vyko Vakaruose.
Europos Sąjunga vis garsiau barasi su anglo-švedų kompanija "AstraZeneca". Ji pranešė Briuseliui, kad dėl gamybos ir logistikos sunkumų ji buvo priversta sumažinti sutartinius tiekimus 60 proc. Europos tokios perspektyvos kategoriškai netenkina, ir reikalauja vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Tačiau tam reikės JK objektuose pagaminto preparato tiekimo į žemyną. Tačiau Londonas, savo susitarimu su "AstraZeneca", turi pirmumo teisę į šią produkciją. Savo ruožtu Europa turi kozirį, nes ji gali nutraukti savo teritorijoje gaminamų vakcinų eksportą į Didžiąją Britaniją. Apskritai užburtas ratas.
Be to, JK jau dabar yra daug geresnėje padėtyje. Dabar saloje skiepijama apie dešimt procentų gyventojų, o žemyne — du procentai. Prognozuojama, kad pirmąjį ketvirtį šalis gaus tris kartus daugiau vakcinos dozių nei ES.
Padėtį sunkina politinis kontekstas. Atsižvelgiant į ką tik pasibaigusį "Brexit", visa tai atrodo kaip skaudus spragtelėjimas Briuseliui po nosimi ir sustiprina euroskeptiškų argumentus, kad britai pasielgė teisingai, kai paliko Sąjungą. Apskritai dėl aplinkybių derinio žiniasklaida kalba apie visapusiško "vakcinų karo" tarp šalių galimybę.
Pagrindinė Vakarų problema yra ne ta, kad vakcinų gamybos mastai fiziškai neleidžia greitai patenkinti jos paklausos — todėl vyksta stumdymasis alkūnėmis. Kitos šalys, įskaitant tas, kurios yra sukūrusios savo preparatus, pavyzdžiui, Rusija ir Kinija, irgi vienaip ar kitaip susiduria su šiais sunkumais. Visi norėtų daugiau ir greičiau, tačiau yra objektyvūs gamybos pajėgumų apribojimai.
Didžiausia Vakarų problema — o gal teisingiau būtų pasakyti klaida — ta, kad būtent į vakcinaciją, kaip į panacėją, jie sudėjo visas viltis kovoje su COVID-19. Šia prasme Europa (įskaitant Didžiąją Britaniją) yra gryniausias šio požiūrio pavyzdys, kuris virto paprastu: "lokdaunas" yra pagrindinis valdžios institucijų darbo metodas belaukiant vakcinos.
Tokios politikos rezultatas puikiai matomas Europos miestų gatvėse: visuomenė jau dabar siautėja dėl nesibaigiančių griežtų apribojimų. Anądien Nyderlandai ypač pasižymėjo. Ir pabaigos nėra.
Lygiagrečiai toje pačioje Rusijoje ir Kinijoje valstybė rodo daug didesnį savo politikos lankstumą. Dauguma gyventojų patiria minimalius nepatogumus dėl įdiegtų antiepideminių priemonių. Apribojimai švelninami. Padėtis paprastai yra stabili ir palaipsniui gerėja. Sveikatos priežiūros sistema negriūva iš pamatų. COVID ligoninių perpildymas pamažu mažėja. Specialistai savo prognozes vertina atsargiai.
Tokioje aplinkoje europietiškas požiūris "laikyti ir nepaleisti, kol visi pasiskiepys" atrodo akivaizdžiai neveiksmingas. Tačiau, atrodo, atitinkamų šalių valdžios institucijos arba negali sau leisti keisti savo politikos, arba tiesiog nesupranta, kaip jos gali elgtis kitaip.
Todėl jiems belieka smurtu vienas nuo kito išplėšti deficitines vakcinas.
Ir, žinoma, teko pamiršti apie neseniai įvykusį informacinį karą prieš Rusijos atradimus — taip padarė Angela Merkel, kuri Vladimirui Putinui pasiūlė Vokietijos paramą "Sputnik V" patvirtinimo procedūroje Europos Sąjungoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.