VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Miego apnėja turi rimtą neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. "Express" apie tai rašo remdamasi Australijos širdies tyrimų instituto duomenimis.
"Tyliuoju žudiku" vadinama būklė padidina adrenalino kiekį, o tai savo ruožtu padidina kraujospūdį, širdies priepuolių, koronarinės širdies ligos, prieširdžių virpėjimo, širdies nepakankamumo ir insulto riziką.
Žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia miego apnėja, taip pat yra didesnė rizika susirgti cukriniu diabetu, nuotaikos ir depresijos sutrikimais, galvos skausmais, erekcijos disfunkcija, atminties praradimu.
Apnėja — kvėpavimo judesių sulaikymas. Visų pirma, tai galima pastebėti, kai kraujyje trūksta anglies dioksido, kurį sukelia per didelis plaučių vėdinimas.
Miego apnėja yra atskira miego apnėjos forma, kuriai būdingas plaučių ventiliacijos nutraukimas miegant ilgiau nei 10 sekundžių. Dažniausiai tai trunka 20–30 sekundžių, nors sunkiais atvejais gali siekti 2–3 minutes ir užtrukti iki 60 procentų viso nakties miego. Esant reguliariai apnėjai (paprastai ne mažiau kaip 10–15 per valandą), miego apnėjos sindromas pasireiškia sutrikusiu miego įpročiu ir mieguistumu dienos metu, sutrikusia atmintimi ir intelektu, skundžiamasi dėl sumažėjusio darbingumo ir nuolatinio nuovargio.
Anksčiau tapo žinoma, kad dažnas pabudimas naktį gali būti susijęs su daugelio organų, įskaitant skydliaukę, kvėpavimo takus, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos darbo sutrikimais.
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite, kad naktį kelis mėnesius pabundate daugiau nei tris kartus per savaitę. Taip pat turėtumėte būti budrūs, jei kiekvieną naktį knarkiate.