VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Ištyrę vieno seniausių žinduolių klausos aparato struktūrą, paleontologai nustatė, kad ausų kaulai iš pradžių buvo pritvirtinti prie apatinio žandikaulio ir taip pat buvo naudojami kramtyti. Šiandien tokius kaulus turi tik Australijos ančiasnapis ir echidna. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature".
Daugumos kitų žinduolių ausyje yra trys nedideli klausos kaulai — plaktukas, priekalas ir kilpa, kurie perduoda garso bangas ir padeda didinti klausos diapazoną, ypač esant aukštiems dažniams. Ankstyvųjų iškastinių žinduolių šie kaulai buvo pritvirtinti prie apatinio žandikaulio ir atliko dar vieną vaidmenį — padėjo gyvūnams kramtyti.
Manoma, kad perėjimas nuo dantų kaulų prie vidurinės ausies kaulų yra žinduolių būdingasis požymis. Neseniai padarytas paleontologų iš JAV, Kinijos ir Australijos atradimas leidžia geriau įsivaizduoti, kaip įvyko šis perėjimas nuo dvigubos (kramtomosios ir klausomosios) prie vieningos klausos funkcijos.
Mokslininkai ištyrė žinduolio iš haramidų Vilevolodon diplomylos rūšies kaukolę ir kitas skeleto dalis, rastas vidurio juros Tiaodžišano formacijos nuosėdose Kinijoje. 160 milijonų metų senumo radinys yra viena iš ankstyviausių žinomų žolėdžių žinduolių rūšių.
Vilevolodon — nedidelis voverės dydžio gyvūnas — gyveno medžiuose ir galėjo sklandyti ore, skrisdamas nuo šakos ant šakos kaip šiuolaikinės voverės skraiduolės. Remdamiesi morfologinėmis dantų savybėmis, mokslininkai mano, kad vilevolodon buvo žolėdis, kurio racioną greičiausiai sudarė sėklos ir augalų minkštieji audiniai.
Iš gerai išsilaikiusių klausos kaulų — plaktuko, priekalo ir mažo kaulo, palaikančio ausies būgnelį, — paleontologai nustatė, kad vilevolodon ausies struktūra stebėtinai panaši į šiuolaikinių kloakinių būrio atstovų — ančiasnapio ir echidnos — ausį.
Anksčiau buvo manoma, kad šios endeminės Australijos faunos rūšys turi unikalią vidinės ausies struktūrą, tačiau dabar akivaizdu, kad jos tiesiog turi seniausią žinduolių variantą — iš tikrųjų pereinamąjį nuo ankstyvųjų žinduolių prie šiuolaikinių.
Tyrėjai mano, kad ankstyvąjį viso inkudomaleolinio sąnario, turinčio klausos kaulus, struktūros variantą turėjo žinduoliai per visą mezozojaus laikotarpį. Šiandien jis pasitaiko pas kloakinius, o ankstyvoje ontogenezėje — ir pas sterblinius bei placentinius gyvūnus.