VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Šių metų sausį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta procedūra, kurios metu kūdikiui po užgimimo neperspaudus ir neperkirpus virkštelės yra atliekami pirmieji gydymo veiksmai, susiję su kvėpavimo takais, sakoma klinikų pranešime spaudai.
Tokios procedūros buvo imtasi, kad naujagimis dar kurį laiką galėtų gauti deguonies per placentą iš motinos, kol pats pradės kvėpuoti.
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė papasakojo, jog pirmą kartą jų komanda susidūrė su atveju, kai nėščios moters vaisiui 29 nėštumo savaitę, atlikus ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografiją, buvo nustatytas darinys krūtinės ertmėje, dėl kurio sparčiai pradėjo kauptis skystis krūtinplėvės ertmėje, ėmė spausti plaučius bei širdį, sutrikdydamas jų veiklą. Pasak Ramašauskaitės, skysčio vaisiaus krūtinės ląstoje susikaupė tiek daug, kad širdelę perstūmė iš kairės pusės į dešinę, o po kurio laiko ir dešinėje pusėje pradėjo kauptis skystis. Ginekologijos centro vadovė pažymėjo, jog situaciją sunkino tai, kad dėl vaisiaus patologijos ėmė prastėti ir mamos būklė.
Literatūroje yra aprašyta atvejų, kai dėl susikaupusių skysčių vaisiui jie nuleidžiami dar esant gimdoje, nes mechaniškai spaudžiamas plautis negali normaliai vystytis. Deja, šiuo atveju vaisiaus padėtis gimdoje buvo nepatogi tokiai procedūrai, be to, vaisiaus amžius buvo 32 savaitės, todėl medikai priėmė sprendimą nėštumą užbaigti ir užgimusįjį gydyti kaip naujagimį.
Šiam atvejui Santaros klinikų medikai ruošėsi ypač atsakingai: numatė galimas komplikacijas, joms pasirengė, koordinavo atskirų komandų veiklą. Vienu metu operacinėje buvo 24 medicinos darbuotojai: akušeriai ginekologai, vaizdinės diagnostikos specialistai, anesteziologai, naujagimių gaivinimo komanda, vaikų chirurgai.
Pasak Santaros klinikų Naujagimių skyriaus vedėjos dr. Ingridos Pilypienės, tik užgimus kūdikiui, neperspaudus ir nenukirpus virkštelės, vaikų chirurgai ištraukė skystį iš krūtinės ląstos. Procedūra užtruko 3,5 minutės, kol naujagimis deguonį dar gavo per virkštelę iš mamos. Tai buvo auksinės minutės, per kurias medikų komanda galėjo padaryti tai, kas būtina, ir nesijaudinti, jog naujagimiui pristigs oro.
"Kaip ir buvo tikėtasi, gimus naujagimio būklė buvo labai sunki. Pleuros ertmėje susikaupęs skystis buvo suspaudęs plaučius, ypač kairįjį, nustūmęs širdį ir stambiąsias kraujagysles į joms nebūdingą vietą. Kol chirurgai stengėsi pašalinti pleuros ertmėje susikaupusį skystį, neonatologų komanda pradėjo naujagimį gaivinti. Į trachėją buvo įkištas vamzdelis, pro kurį naujagimiui buvo užtikrinamas dirbtinis kvėpavimas, buvo imtasi ir visų kitų būtinų gaivinimo žingsnių", — pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. Arūnas Liubšys.
Po sėkmingo gaivinimo normalizavosi širdies darbas ir stabilizavus naujagimio būklę jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių. Naujagimis ir toliau buvo stebimas ir gydomas kartu dirbant neonatologams, vaikų chirurgams, vaikų kardiologui, vaikų radiologams ir kitiems specialistams. Laipsniškai vyko plaučių išsiskleidimas ir gerėjo kvėpavimas, tačiau pacientui iš karto buvo nustatytas labai padidėjęs plaučių kraujagyslių spaudimas, vadinamoji plautinė hipertenzija, kuri stipriai pasunkino kraujo įsotinimą deguonimi ir širdies darbą. Teko panaudoti specialų dirbtinį kvėpavimą — didelio dažnio osciliuojančią ventiliaciją, inhaliuoti azoto oksidą, kuris išplečia plaučių kraujagysles, taip jose sumažindamas padidėjusį spaudimą.
Gydytojas neonatologas doc. dr. Liubšys teigia, kad neapsieita ir be širdies darbą bei kraujagyslių tonusą palaikančių medikamentų nuolatinės infuzijos. Pro į pleuros ertmę įkištą vamzdelį (dreną) nuolat skyrėsi vis dar besikaupiantis skystis, kurio laipsniškai mažėjo. Naujagimio būklė kasdien gerėjo, po truputį buvo galima mažinti reikiamą gydymą.
Šiuo metu naujagimio būklė yra stabili ir jo gyvybei pavojus nebegresia.
Neonatologijos centro vadovas pasidžiaugė, jog didelės medikų komandos profesionalumas, koordinuotas darbas ir neeilinės pastangos leido išgelbėti dar vieną mažą ir gležną būtybę.