Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad nėra jokio politinio motyvo sustabdyti dujų tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį "Gazprom" prašymu, nes greičiausiai įmonei reikėjo išspręsti kai kuriuos techninius niuansus.
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" Rusijos "Gazprom" prašymu sustabdė tiekimą. Buvo pažymėta, kad padėtis neturės įtakos vartotojams, o regiono poreikius visiškai patenkina požeminė Kaliningrado dujų saugykla. Vakar dujų tranzitas į Kaliningrado sritį buvo atnaujintas.
Tuomet Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas sakė, kad taip nutiko dėl sistemos veikimo išbandymo požeminėje dujų saugykloje.
Marcinkevičius priminė, kad būtent "Amber Grid" 2015 metais inicijavo tranzito sutarties su Rusijos bendrove pratęsimą dešimties metų laikotarpiui. Jis pažymėjo, kad Lietuvos operatorius ne užsiima politika, o pirmiausia galvoja apie savo dujų skirstymo sistemą, todėl "Gazprom" jam pretenzijų neturi.
"Dujų tranzitas leidžia ją [dujų paskirstymo sistemą] palaikyti darbingos būsenos ir tai labai džiugina. Tam nereikia jokių papildomų pastangų. Kompresorių stotį įrengė "Gazprom", dujotiekis buvo nutiestas seniai, jis taip pat buvo atnaujintas — dabar viskas gerai. Jau prieš dvejus metus Rusija pademonstravo, kas nutiktų, jei Lietuva imtųsi iniciatyvos ir sustabdytų šį tranzitą", — sakė ekspertas.
Pasak jo, prie Kaliningrado srities krantų pasirodė plūduriuojantis dujinimo terminalas "Maršal Vasilevskij". Kaliningrado srities pakrantėje taip pat kuriama ir plečiama požeminė dujų saugykla.
"Išbandytas pakartotinio dujinimo terminalas, viskas veikia, bet Lietuvos politikai vargu ar turės agresyvių motyvų, susijusių su mūsų tranzitu į Kaliningrado sritį. Kol pinigai eina, dujotiekis veikia, viskas gerai, niekas neturi vienas kitam priekaištų", — sakė Marcinkevičius.
Estija ketina atsisakyti anglies iki 2035 metų. Valdžia tikisi pastatyti mini atominę elektrinę pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje.
Ekspertas pažymėjo, kad tokia įvykių raida nebuvo paslaptis Estijos energetikams, nes jie bandė tam pasiruošti, tačiau jiems tai sekėsi nelabai gerai. Jis priminė, kad Estija dėl energetikos sektoriaus buvo energetiškai nepriklausoma.
"Priminsiu, kad bituminės anglys Estijoje buvo mažai naudojamos, buvo naudojami Baltijos baseino skalūnai. Skalūnai prasideda Estijos šiaurės rytuose ir puslankiu eina aplink Peipaus ežerą. Narvos hidroelektrinės buvo pastatytos sovietų laikais. Vėliau, pasinaudojus ES lėšomis, buvo pastatyta papildoma jėgainė. Ten laikomasi visų aplinkosaugos reikalavimų, ji veiks gerai ir ilgą laiką. Nuo to momento, kai ji pradėjo veikti 2013 metais, Estija iš tikrųjų buvo nepriklausoma nuo Rusijos. Be to, teigiamas balansas kasmet fiksuotas per Estiją į Rusiją. Tai yra, iš Estijos elektra atiteko Rusijai naftos skalūnų sąskaita", — sakė jis.
Pasak Marcinkevičiaus, padėtis pasikeitė 2019 metais, kai pagal ES aplinkosaugos reikalavimus buvo uždaryti seniausi Narvos jėgainių elektriniai blokai, tai yra, Estija prarado 25 procentus savo pajėgumų. Šiuo atžvilgiu respublika atsisakė dalyvauti bandant izoliuotą energetikos sistemos veikimą be BRELL maitinimo žiedo, nes praradus tokį generuojamų pajėgumų skaičių būtina išlaikyti pusiausvyrą, o ne eksperimentuoti".
"Tuo pačiu metu Europos Sąjunga leido suprasti, kad Narvos jėgainės bus uždaromos, joms senstant, nebus skiriamos naujos subsidijos kažko naujo statybai. <...> Naujos jėgainės nestato. Atitinkamai iš Latvijos, jei Narvos hidroelektrinės bus uždarytos, niekas nieko negaus. Apie Lietuvą nekalbama, ji yra visiškai nepriklausoma — nuo jos niekas nepriklauso. Pagal Baltijos šalių ir Europos Komisijos 2018 metais pasirašytą politinį susitarimą Estija turi pasitraukti iš BRELL 2025 metais. Ir negaus elektros energijos iš Rusijos. Kas jai lieka? Du kabeliai, nutiesti Suomijos įlankos dugnu iki Suomijos. Suomija nėra energijos pertekliaus šalis. Ji guodžia Baltijos šalis: turėsite tiek elektros, kiek reikia, nesijaudinkite dėl nieko. Suomija sako tiesą, nes nuolatinė linija prie sienos Vyborge buvo nutiesta ir veikia visu pajėgumu. O Suomija iš Rusijos gali importuoti tiek elektros energijos, kiek Estija prašo, su maža marža. Estija tai irgi supranta", — sakė jis.
Marcinkevičius pabrėžė, kad būtent taip kilo ši idėja — pastatyti mažos galios AE.