Nausėda kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030 metų planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento
Sputnik

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, rašoma Prezidentūros pranešime.

Baltijos šalys suderino pozicijas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą

Vadovai aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir "NATO 2030" ateities strategijos rekomendacijas.

Prezidentas pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų.

"Pradėtas "NATO 2030" procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų. Ieškodami tinkamiausio ir efektyviausio atsako į naujai kylančius iššūkius, privalome išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną, nepaleisdami iš akiračio agresyvių Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui", — sakė Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030 metų planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento. Lietuva nuosekliai vykdo reikalavimą skirti 20 proc. viso gynybos biudžeto išlaidų įrangai, taip pat aktyviai dalyvauja NATO misijose ir operacijose, tarp jų Irake ir Afganistane.

Regionas-tvirtovė. Kaliningrado stiprinimas kaip atsakas į NATO veiklą

Nausėda padėkojo NATO sąjungininkėms, dislokavusioms pajėgas Lietuvoje ir užtikrinančioms nenutrūkstamą oro policijos Baltijos valstybėse misiją šiuo sudėtingu laikotarpiu. NATO priešakinių pajėgų bataliono veikla Lietuvoje vykdoma jau ketverius metus.

Per pokalbį Nausėda padėkojo NATO generaliniam sekretoriui už subalansuotą strateginę komunikaciją, kuria pabrėžiamas Aljanso gynybinis budrumas ir pasirengimas atgrasyti grėsmes regione.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.