Kai Ramūnas Karbauskis pirmosiomis naujojo Seimo darbo dienomis atsisakė deputato mandato, politikos analitikai buvo suglumę ir net pasakė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis "sukryžiavo letenas". Tačiau šiandien galime teigti, kad taip nėra. Taip, rudenį buvo pralaimėtas mūšis, bet ne karas.
Šiais mėnesiais pagrindinių opozicionierių stovykloje buvo atnaujinta sudėtis ir išvalytos "pranckiečių ir bakų" gretos. Norint tuo įsitikinti, pakanka susipažinti su "šešėlinės" vyriausybės sudėtimi. Joje didžioji dauguma yra nauji vardai, kurie nemirgėjo ekranuose ir žiniasklaidoje valdant LVŽS.
Šešėline aplinkos ministre tapo parlamentarė Ligita Girskienė, energetikos ministru — Seimo narys Arvydas Nekrošius, ekonomikos ir inovacijų ministru — parlamentaras Deividas Labanavičius, finansų ministru — LVŽS frakcijos narys Valius Ąžuolas, krašto apsaugos ministru — Dainius Gaižauskas, kultūros ministre — Aušrinė Norkienė, socialinės apsaugos ir darbo ministru — parlamentaras Tomas Tomilinas, susisiekimo ministru — buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus, sveikatos apsaugos ministru — Aurelijus Veryga, teisingumo ministre — parlamentarė Agnė Širinskienė, vidaus reikalų ministre — Seimo narė Guoda Burokienė, žemės ūkio ministru — buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, švietimo, mokslo ir sporto ministru — LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, užsienio reikalų ministru — LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys.
Ir tik trys buvę ministrai, dirbę ankstesnėje vyriausybėje, "išlaikė" savo portfelius naujoje, "šešėlinėje". Tai yra pagrindinis pandemijos žaibolaidis — sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika buvo paskirtas žemės ūkio ministru "šešėliniame" ministrų kabinete, o buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paskirtas "vadovauti" Užsienio reikalų ministerijai.
Pažymėtina, kad "naujojoje" LVŽS "šešėlinės" vyriausybės sudėtyje nėra buvusio Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio. Jis, kaip suprantame, gauna atsakingą vaidmenį — suvienyti ir koordinuoti Seimų opozicijos darbą. O "šešėlinei" vyriausybei vadovaus LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
O dabar pabandykime pasiaiškinti, kokia yra "šešėlinio" ministrų kabineto formavimo esmė ir kokios jo užduotys.
Anksčiau frakcijos nariai, matyt, dirbo chaotiškai, o tai reiškia — neveiksmingai. Kažkas kažkur girdėjo ką nors kompromituojantį sprendimą ir bando kovoti savo lygiu. O dabar visa komanda yra padalinta į sektorius. "Šešėlinis" ministras stebės tikrąjį valdančiosios koalicijos ministrą. Pagal Seimo nario įgaliojimus reikalaus prieigos prie bet kokios informacijos, net slaptos, apie lėšų paskirstymą skyriuje ar apie rengiamus įstatymų projektus.
"Šešėlinės" vyriausybės viceministrų komanda taip pat bus suformuota iš Seimo narių ir savanorių padėjėjų — LVŽS narių. Ir visa komanda pradės "kelti siaubą" Ingridos Šimonytės vyriausybės padaliniams. Taip sakant, jie akylai stebės ir gilinsis. Ypač kalbant apie didžiulių lėšų, paskirstytų Lietuvai iš konsoliduoto Europos biudžeto, paskirstymą pandemijos padariniams įveikti. O jų prižiūrimos veiklos rezultatus "šešėliniai" ministrai praneš rinkėjams per žiniasklaidą, nekontroliuojamą konservatorių.
"LVŽS, skirtingai nuo dabartinės valdančiosios partijų daugumos, sutelkia savo veiklą į tradicinę šeimą. Jos valstybė turi suteikti visus išteklius, reikalingus plėtrai ir augimui, švietimui ir darbui, sveikatai ir saugai švarioje aplinkoje", — sakoma "šešėlinio" ministrų kabineto pareiškime.
Priminsime, kad po trejų metų Lietuvoje įvyks visiškas valdžios pasikeitimas. 2024 metais artėja Europos Parlamento narių iš Lietuvos, prezidento ir Seimo rinkimai. O generalinė repeticija prieš aukščiausio valdžios laipsnio rinkimus bus vietos tarybų ir merų rinkimai, kurie vyks 2023 metų pavasarį. Jie parodys "šešėlinės" vyriausybės efektyvumą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.