Vilniaus meras raginamas Sausio 13-osios įvykių aukas paskelbti garbės piliečiais

Darbo partijos nariai siūlo Vilniaus miesto garbės piliečio vardą suteikti keturiolikai "Lietuvos laisvės gynėjų", kurie žuvo prie Televizijos bokšto
Sputnik

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Darbo partija Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui siūlo 2021 metų Vilniaus miesto garbės piliečio vardą suteikti keturiolikai "Lietuvos laisvės gynėjų", praneša partijos spaudos tarnyba.

Vilniaus garbės piliečio vardą suteikti Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui, Vytautui Koncevičiui, kurie žuvo prie televizijos bokšto.

Vilnius į — Landsberggradą? Lietuva perima sovietines tradicijas 

Pažymėta, kad siūlymas teikimui visiškai atitinka Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario mėn. 7 d. Nr. 83 "Dėl Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimo" nuostatus bei praktiką suteikti vardą tik kartą per metus, mirusiam ar daugiau nei vienam asmeniui.

Anksčiau, sausio 13-osios įvykių metinių fone, Šimašius pasiūlė suteikti Vilniaus miesto garbės piliečio vardą Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo akto signatarui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Šimašius pareiškė, kad siūlys Landsbergio kandidatūrą vasario mėnesį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje. Anot jo, tų įvykių trisdešimtmetis yra tinkamas laikas pažymėti Landsbergio nuopelnus.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Sausio 13-osios naktį  prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Anksčiau Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje,  kirioje kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". 2019 metų balandį Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodį jiems buvo pareikšti kaltinimai už akių.