VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. "Nord Stream-2" yra tiltas išsaugoti Rusijos ir Vokietijos santykius: neteisinga vadinti šį ryšį vienašališkai priklausomu, sako Michael'is Harms'as, Vokietijos Rytų Europos ekonomikos santykių komiteto vadovas, praneša RIA Novosti.
"Mes manome, kad tai labai naudingas projektas. Jis naudingas ne tik ekonominiu požiūriu. Jis taip pat labai naudingas politiniu požiūriu, nes, deja, turime užtektinai problemų tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos. Šis projektas yra būtent tas tiltas, kuris padės išsaugoti šiuos santykius, ir visada gerai turėti tarpusavio priklausomybę. Amerikiečiai visada mums sako, kad esame vienašališkai priklausomi nuo Rusijos — tai visiškai ne tas atvejis. Tai labai teigiama ekonominė tarpusavio priklausomybė, tai leidžia mums išsaugoti šiuos santykius", — interviu televizijos kanalui "Rossija" sakė jis.
Vokietijos Rytų Europos ekonomikos santykių komiteto vadovas pabrėžė, kad bandymai kištis į "Nord Stream-2" įgyvendinimą neigiamai veikia Vokietijos investicinį klimatą.
"Be to, mane visada šiek tiek stebina, kad šis projektas yra pernelyg politizuotas. Tai yra projektas, kurį privačios įmonės kuria rizikuodamos pačios. Jos yra gavusios visus reikalingus Europos leidimus. Nėra nė vieno cento iš Europos mokesčių mokėtojų pinigų šiame projekte, todėl leiskite įmonėms tai padaryti. Visi bandymai kištis pažeidžia labai svarbų principą — investicijų garantijų principą. Tai labai kenkia mūsų investiciniam klimatui", — sakė Harmsas.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.