VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Buvęs premjeras Andrius Kubilius papasakojo apie tai, kodėl Gitanas Nausėda, o ne Ingrida Šimonytė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.
"Prezidentas važiuoja į Europos Tarybą, nes jis taip rinkėjams žadėjo ir rinkėjai jį išrinko. Dabar negali nuvilti rinkėjų. O dar jis yra ekonomistas ir supranta ekonominius klausimus. Deja, bet pagal Konstituciją ekonominius klausimus ir kitus krašto reikalus sprendžia Vyriausybė. Prezidentas gali tik siūlyti įstatymų iniciatyvas ir vetuoti Seimo priimtus įstatymus", — rašo Kubilius.
Taip pat jis primena, kad po prezidento rinkimų buvo ir Seimo rinkimai, kuriuos laimėjo partijos, taip pat žadėjusios vykdyti aktyvią politiką, be kita ko ir Europos Sąjungos institucijose.
"Šį pirmąjį prezidento argumentą sunku suprasti, ir jis nedaug pateisina prezidento norą eiti į Tarybą. Nes pagrindinis klausimas turėtų būti — ne kas nori eiti, o kieno dalyvavimas Tarybos darbe atneštų didžiausią naudą Lietuvai. Ir čia, nesigilinant į detales, akivaizdu, kad argumentai, jog naudingiausias būtų tik prezidento dalyvavimas Taryboje, neatlaiko elementarios kritikos", — teigė jis.
Kubiliaus teigimu, "tai reikštų, kad visos kitos valstybės, kurias Vadovų Taryboje atstovauja jų Vyriausybių vadovai, o ne Prezidentai, tiesiog daro didelę klaidą. Bet taip tikrai nėra ir greičiau Lietuva daro klaidą, kurios niekaip neištaiso."
Prezidento norą dalyvauti tuose posėdžiuose, anot buvusio premjero, lemia emociniai ir psichologiniai veiksniai — noras pasijusti reikšmingu, vis nerandant kito reikšmingo vaidmens Lietuvos vidaus ar užsienio politikoje.
"Akivaizdu, kad prezidentui tokie argumentai gali nepatikti. Ką tu gali padaryti. Tačiau valstybėje negali būti taip, kad tokie klausimai, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Taryboje, būtų sprendžiami paprastu prezidento noru ar nenoru", — rašo jis.
Kubiliaus nuomone, prezidentas sako, kad nori eiti, ir eina. Nes valstybė neturi teisinės tvarkos, leidžiančios susitarti ar nuspręsti, kas turėtų vairuoti. Ir net neaišku, kas turėtų nuspręsti. Todėl viskas paliekama tik emocijoms ir ambicijoms.
Todėl, kaip teigia Kubilius, atėjo laikas galutinai išspręsti šią problemą įstatymiškai ir konstituciškai. Anot jo, Seimas turi įgaliojimus ir atsakomybę užpildyti esamą teisinę spragą, kuri sukuria tarpžinybinę įtampą, galinčią sukelti konstitucines krizes.
Anksčiau Simonyte teigė, kad jos dalyvavimas ES lyderių susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis nei dalyvaujant šalies prezidentui. Pasak jos, ES vadovų taryba svarsto daugybę klausimų, kurie priskiriami vykdomajai valdžiai.
Iškart po Lietuvos įstojimo į ES, kurį laiką aukščiausiojo lygio susitikimuose, valstybei atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią dažniau į ES vadovų tarybos posėdžius vykdavo prezidentė.
Pastarosiomis savaitėmis konservatoriai viešai diskutavo apie tai, kad ministrai pirmininkai, o ne prezidentai atstovautų ES aukščiausiojo lygio susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja vyriausybės kompetencijai priklausantys klausimai.