VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Vašingtono planų įgyvendinimas destabilizuos esamą tarptautinio saugumo sistemą, įsitikinęs Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Diplomatas pabrėžė, kad jei šis sumanymas bus sėkmingas, amerikiečiai galės smūgiuoti tiesiai iš orbitos į tarpžemyninių balistinių raketų dislokavimo vietas. Net nesulaukus, kol jos bus paleistos. Daugiau skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.
Iki 30 %
Rugpjūtį JAV kosminės pajėgos išleido savo karinę doktriną. Pagrindinė dokumento mintis yra ta, kad orbitos kontrolė atvers unikalias galimybes planuoti ir vykdyti kovines operacijas. Autoriai priminė, kad nuo senų senovės vadai prieš mūšį bandė užimti kalvą ir įgyti strateginį pranašumą — pamatyti priešo manevrus, be trukdžių stebėti mūšio lauką, atmesti netikėtos atakos galimybę. Palankiausia tokia vieta XXI amžiuje yra Žemės orbita. Ir, pasak Pentagono, ją turėtų kontroliuoti JAV kosmoso pajėgos.
Doktrina neatmeta strateginių ginklų elementų orbitoje. Pentagono vadovas Džeimsas Matisas 2018 metų rugpjūtį sakė, kad į kosmosą reikia žiūrėti kaip į "naują karo veiksmų teatrą". Pasak jo, "pagrindinis veiksnys yra būtinybė įdiegti jutiklius, kad būtų galima aptikti paleidimus kosmose". Ekspertai neatmeta galimybės, kad po jutiklių amerikiečiai orbitoje dislokuos ginklus. Jungtinės Valstijos dar šaltojo karo laikais turėjo orbitinių raketų, galinčių numušti sovietinius balistines raketas.
"Jie pradėjo kalbėti apie kosmoso militarizavimą valdant Trampui, — RIA Novosti paaiškino Amerikos reikalų žinovas, politologas Sergejus Sudakovas. — Jie sukūrė kosmines pajėgas, padidino paleidimų skaičių. Akivaizdu, kad šis kursas bus tęsiamas valdant Baidenui. Jungtinės Valstijos turi visas galimybes įgyvendinti kosminių gynybinių raketų projektą. Šalis turi didžiausią palydovų grupuotę pasaulyje, ir ji nuolat pildoma naujomis teshnologijomis. Be to, erdvėlaivius taip pat paleidžia formaliai nevalstybinės kompanijos, pavyzdžiui, Elono Masko "SpaceX". Daugelis orbitoje esančių komercinių palydovų taip pat gali būti naudojami kariniais tikslais".
Nepaisant to, anot eksperto, priešraketinės gynybos sistemos kosminio ešelono dislokavimas neleis Pentagonui visiškai neutralizuoti Rusijos atgrasymo potencialo. Geriausiu atveju kosminiai gaudytojai gali sunaikinti iki 30 procentų paleistų balistinių raketų. Tačiau visotinio branduolinio karo sąlygomis ir tai yra daug. Be to, kai kurias balistines raketas numuš sausumoje — Europoje ir JAV — esančios sistemos, taip pat NATO laivai, kuriuose įrengta "Aegis" sistema ir raketos SM-2 ir SM-3. Todėl atsakomasis branduolinis smūgis nebebus tokio paties stiprumo.
Karai kosmose
"Maskva turi daug griežčiau reaguoti į tokias iniciatyvas, — įsitikinęs Sudakovas. — Vašingtonui būtina paaiškinti, kad priešraketinės gynybos sistemos elementų išdėstymas kosmose yra "casus belli", reikalaujantis griežčiausios reakcijos. Jei leisime suprasti, kad kosmoso militarizavimas yra raudona linija, tada bent jau galėsime sulėtinti orbitos ešelono dislokavimą".
Remiantis amerikiečių doktrina, kosminės pajėgos yra atsakingos už "orbitos" saugumą, suteikdamos galimybę JAV ir sąjungininkams naudotis ja, taip pat projektuodamos kovinę galią, kad įbaugintų oponentus ir priverstų juos pakeisti savo elgesį. Kroviniai ir personalas bus pristatyti daugkartinio naudojimo laivais, taip pat bus sukurta galinga palydovų grupuotė, skirta greitai perduoti informaciją taktiniu, operaciniu ir strateginiu lygiu. Ypatingas vaidmuo skiriamas pogrupio žvalgybos, stebėjimo ir ryšių aparatui.
JAV armijos ir jų NATO sąjungininkės labai priklauso nuo palydovų. Būtent kosmose sutelktos pagrindinės karių ir ginklų vadovavimo ir valdymo priemonės, žvalgyba, ryšiai ir navigacija. Orbitoje budi apie tūkstantis karinių ir dvejopo naudojimo transporto priemonių. Doktrinos autoriai pabrėžia būtinybę atimti iš visų Vašingtono oponentų galimybę gauti bet kokią informaciją apie Amerikos orbitinę grupę. Šiuo tikslu pažangių gynybos sričių agentūra DARPA jau kelerius metus įgyvendina "Blackjack" programą, numatančią iki 200 mažų palydovų, sujungtų į vieną tinklą, paleidimą į žemą orbitą. Manoma, kad jų neįmanoma atsekti.
Praretinti orbitą
Rusijos oro ir kosminės pajėgos turi techninių priemonių ir specialistų, galinčių užfiksuoti Vakarų šalių palydovų veiksmus, jų koncentraciją tam tikrose vandens ir sausumos vietose, dažnį, kuriuo jie skrenda virš bet kokio reljefo. Pagal orbitos grupės elgesį paprastai nesunku nuspėti daug ką, kas sumanyta NATO būstinėje.
Pasunkėjus tarptautinei padėčiai, Rusija galės ne tik stebėti Vakarų šalių palydovus, bet ir efektyviai juos sunaikinti. Lapkritį Sary-Šagan poligone, Kazachstane, buvo sėkmingai išbandyta perspektyvios A-235 "Nudol" priešraketinės gynybos sistemos raketa, skirta sulaikyti Amerikos balistines raketas, atakuojančias Maskvą ir Vakarų Rusijos pramonės objektus. Pasak ekspertų, jo galimybių pakaks kosminiams objektams žemoje orbitoje sunaikinti.
Ši raketa išbandoma nuo 2014 metų. 2018 metų kovo mėnesį Plesecke ji pirmą kartą šovė iš standartinio mobiliojo paleidimo įrenginio. Mobilumas yra pagrindinis perspektyvaus komplekso "koziris". Grėsmingu laikotarpiu įrenginiai bus perkelti į anksčiau paruoštas užmaskuotas vietas, kur jie bus nematomi priešo palydovams iki paleidimo momento. Ekspertų, ištyrusių bandymų vaizdo įrašą, teigimu, paleidžiamos raketos greitis artimas viršgarsiniam.
JAV oro pajėgų kosmoso vadovybės vadovas generolas Džonas Reimondas pareiškė, kad Rusijos palydovo perimamos raketos bandymas su galimybe tiesiogiai patekti į orbitą yra iššūkis JAV interesams kosmose.