Nuotraukos

NASA "didžiaakis" roveris nusileido ir jau siunčia pirmuosius kadrus

Sputnik

Marsaeigis "Perseverance" vasario 18 dieną nusileido netoli Jezero kraterio Raudonojoje planetoje. Jo pagrindinė užduotis yra ne tik rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, bet ir populiarinti Marso tyrimus.

Jis pažvelgs į Marsą su 23 fotoaparatais, visomis akimis, sakė Rusijos ekspertas, Kosmoso politikos instituto vadovas Ivanas Moisejevas. Roveris turi skirtingas kameras su skirtingais poslinkiais bei židinio nuotoliu. Tai labai galinga optinė sistema, leidžianti siųsti nuotraukas ir panoramas į Žemę ir atlikti "vizualiai gražius", aukštos kokybės perdavimus.

Rusija viršgarsinius ginklus pavers nebranduolinių atgrasymo pajėgų pagrindu

Jo kelionė į Marsą užtruko daugiau nei šešis mėnesius. Raketnešis "Atlas V" su roveriu buvo paleistas 2020 metų liepos 30 dieną iš paleidimo vietos Kanaveralo kyšulyje, Floridoje. Roveris į Marso atmosferą pateko maždaug 19 tūkstančių km/h greičiu. Prieš tai pagrindinis jo variklis buvo atskirtas, kaip planuota.

Naujosios amerikietiškos transporto priemonės nusileidimas buvo sunkiausia misijos dalis. Pagal naująją sistemą, stotis galėtų sekti paviršių ir koreguoti roverio trajektoriją, jei atsirastų kliūčių, pavyzdžiui, uolų.

Siekiant sumažinti judėjimo greitį, parašiutas išsiskleidė, tada roverio korpusas, skirtas apsaugoti jį nuo aukštos temperatūros poveikio, atskirtas. Paskutiniame etape pradėjo veikti stabdžių varikliai. NASA pareigūnai nusileidimą pavadino sėkmingu.

1 / 13
Pagrindinis "Perseverance" uždavinys yra ne tik rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, bet ir populiarinti Marso tyrimus. Jis pažvelgs į Marsą 23 kameromis, visomis "akimis".
2 / 13
"United Launch Alliance Atlas V" raketa su marsaeigiu "Perseverance" 2020 metų liepos 30 dieną pakilo iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, JAV.
3 / 13
Marsaeigis "Perseverance" artėja prie Marso — NASA iliustracija.
4 / 13
Marsaeigio "Perseverance" nusileidimo į Marsą seka 2021 metų vasario 18 dieną.
5 / 13
Šioje iliustracijoje marsaeigis "Perseverance", artėdamas prie Marso paviršiaus, paleidžia nusileidimo etapo variklius.
6 / 13
Marsaeigis "Perseverance" į planetos paviršių buvo nuleistas naudojant reaktyvinį variklį "Sky Crane". Naujosios amerikietiškos transporto priemonės nusileidimas buvo sunkiausia misijos dalis. Pagal naująją sistemą, stotis galėtų sekti paviršių ir koreguoti marsaeigio trajektoriją, jei atsirastų kliūčių, pavyzdžiui, akmenų.
7 / 13
NASA roveris yra didžiausia, sunkiausia ir pažangiausia transporto priemonė, kada nors išsiųsta į Raudonąją planetą.
8 / 13
Šioje iliustracijoje "Perseverance" marsaeigis naudodamas grąžtą surenka uolienų pavyzdį Marse.

Kai visi patikrinimai bus baigti, marsaeigis pradės ieškoti praeities Raudonojoje planetoje pėdsakų. Nuo nusileidimo vietos jis judės į šiaurės vakarus. Marsaeigis turi rinkti dirvožemio mėginius, ypač tose vietose, kur kadaise buvo ežeras.
9 / 13
"Perseverance" komandos nariai 2021 metų vasario 18 dieną NASA "Jet Propulsion" laboratorijoje, Pasadenoje, Kalifornijoje, JAV, švenčia sėkmingą nusileidimą Marse.
10 / 13
Nusileidimas Marse buvo tiesiogiai transliuojamas per "Piccadilly Lights" Londono centre.
11 / 13
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas stebėjo sėkmingą NASA "Perseverance" nusileidimą 2021 metų vasario 18 dieną.
12 / 13
Pirmieji vaizdai pradėjo pasirodyti iškart po to, kai 2021 metų vasario 18 dieną erdvėlaivis sėkmingai nusileido Marse. Pirmosiomis dienomis pagrindinė užduotis yra konfigūruoti marsaeigio programinę įrangą, įskaitant duomenų perdavimo į Žemę sistemas. Be to, norint išsiaiškinti vietovės ypatybes, bus daromi panoraminiai vaizdai. Vėliau numatoma, kad marsaeigis atliks keletą trumpų kelionių — apie 5 metrus ir atgal.
13 / 13
Maždaug per tris savaites NASA ekspertai ketina pasirinkti vietą, kurioje būtų išbandytas sraigtasparnis "Ingenuity", pritvirtintas prie marsaeigio. Visų pirma su juo planuojama fotografuoti. Tikimasi, kad išradimas pirmąjį skrydį atliks pavasarį.