Lietuvos politikai ėmėsi spręsti užsitęsusią politinę krizę Gruzijoje. Jie sako, kad iš Baltijos krantų, esančių už penkiolikos šimtų kilometrų nuo Tbilisio, jie geriau žino, kas vyksta Kaukazo kalnuose. Lietuviai geriau nei patys sakartveliečiai žino, ką ir kaip daryti.
Visame pasaulyje Gruzija vadinama Gruzija. O Lietuvos kuratoriai-taikdariai šalį vadina tik Sakartvelu. Tiesa, tik dėl profanacijos. Atrodo, netgi priėmė įstatymą, pagal kurį oficialiu lygiu bus taikomas tik šis Kaukazo valstybės pavadinimas. Įstatymas buvo priimtas, tačiau niekas neskuba jo vykdyti. Visuose valstybinės žiniasklaidos komentaruose ir pranešimuose patys juokingo įstatymo iniciatoriai ir toliau sako "Gruzija". Jie netgi nusprendė pervadinti kaimyninę Baltarusiją, kad panaikintų "rusišką" šaknį.
Lietuvos valdančiajai klikai bet koks rusų ir Rusijos paminėjimas yra tarsi durklas į širdį. Juos net purto, kai rusams sekasi gerai ir prie jų traukia kitos tautos. Čia, Gruzijoje, pamiršus 2008 metų nuoskaudas, aukščiausiu lygiu girdimi raginimai atkurti gerus kaimyninius santykius su Maskva. O rusų turistai Rustavelio prospekte sutinkami išskėstomis rankomis ir atvirai šypsodamiesi kviečiami paragauti chinkalių ir chačapurių, išgerti chvančkaros ir kindzmaraulio. Straipsnio autorius ne kartą tuo įsitikino apsilankęs Tbilisyje.
Šiuo metu Gruzija apimta politinės krizės. Kas valdantieji, kas opozicija — negali pasakyti iš karto. Net profesionalūs politologai kartais negali suprasti, kodėl nuolat vyksta Tbilisio maidanai. Ir tai suprantama: vidaus reikalai, patys gruzinai turi juos spręsti.
Bet Lietuva mano kitaip. Kaip tamsieji kalniečiai gali rasti kelią į savo šviesią ateitį ES ir NATO be Lietuvos priežiūros? Na, jokiu būdu. Lietuvos ambasadorius Sakartvele jau matuojasi mėlyną taikos palaikytojo šalmą.
"Mūsų ambasadorius pirmas nuvažiavo į Vieningojo nacionalinio judėjimo būstinę, kur susitelkusi visa opozicija ir kurią norėjo šturmuoti specialiosios pajėgos, savo kūnu pridengė, kol kas to neįvyko, net nežinia, kas gali nutikti šiąnakt", — sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
O dabar pats Pavilionis nuvažiavo ambasadoriui į pagalbą. Dėl tokios ištaikingos taikos palaikymo misijos Seimo valdyba pakeitė karantino įstatymus. Neva dėl Gruzijos ramybės galima paaukoti lietuvių sveikatą — leisti Pavilioniui skubiai išvykti į Tbilisį.
"Turiu asmeninį seną įdirbį dar nuo prezidento Adamkaus laikų, pats vadovavau Sakartvelo grupei buvusiame Seime, turiu labai daug draugų visose pusėse, važiuoju kiek įmanoma bandyti juos sutaikyti", — sakė komiteto pirmininkas.
Na, o kaip lietuviai moka sutaikyti "abi puses", jau žino visas pasaulis. Kai Ukrainoje kilo suirutė, tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužineinė sušuko "Šlovė Ukrainai!", o prezidentė Dalia Grybauskaite nurodė Krašto apsaugos ministerijai pirmajai pasaulyje tiekti mirtinus ginklus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad nuramintų maištininkus Donbase.
Šiandien oficialus Vilnius skatina protesto veiksmus Baltarusijoje ir kursto opoziciją smurtiniam susidūrimui su teisėsauga. Pasitinka visus revoliucionierius, tokius kaip Svetlana Tichanovskaja ir Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas, kurių tėvynėse laukia baudžiamosios bylos. Dabar Lietuvos "taikdariai" kiša nosį į Gruzijos reikalus.
"Sėdėsime su vienais ir su kitais, ieškosime sprendimų. Nes jeigu Sakartvelas iš tikrųjų ketina įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, <…> tai sodindami vienas kitą į kalėjimus tikrai jie ten nepateks. Jie privalo išmokti lietuvišką pamoką, kad strateginiais tikslais pozicija ir opozicija turi dirbti kartu", — apie savo planus dėstė Pavilionis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.